Motiejus Valančius

Valañčius Motiejus 1801 II 28Nasrėnuose (Kretingos aps.) 1875 V 29Kaune, Žemaičių vyskupas, religinis rašytojas, knygnešystės pradininkas. 1828 baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1834–1840 Kražių gimnazijos tikybos mokytojas, kapelionas ir bibliotekininkas. Nuo 1840 Vilniaus dvasinėje akademijoje dėstė pastoracinę teologiją ir biblinę archeologiją. Kartu su akademija 1842 persikėlė į Sankt Peterburgą. Dėl pašlijusios sveikatos 1845 grįžo į Žemaičius, paskirtas pirmuoju Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Nuo 1850 Žemaičių vyskupas; vykdė veiksmingą blaivybės akciją, rūpinosi vaikų ir suaugusiųjų švietimu, suorganizavo platų parapinių mokyklų tinklą. Vienas pirmųjų pasipriešino rusinimo ir tautos dvasios naikinimo politikai. Uždraudus lietuvišką spaudą M. Valančius rūpinosi lietuviškų knygų leidimu Rytų Prūsijoje ir jų platinimu Lietuvoje. Tilžėje įkūrė pirmą nelegalią leidybos ir spaudinių platinimo organizaciją (veikė 1867–1870). Daugelį savo ir kitų parašytų lietuviškų knygų išleido savo lėšomis. Parašė istoriografinį veikalą Žemaičių vyskupystė (2 d. 1848), hagiografinės prozos (Živatai šventųjų 1858, Gyvenimas šventųjų Dievo 1868), didaktinės prozos (Vaikų knygelė, Paaugusių žmonių knygelė, abi 1868, apysaką Palangos Juzė 1869, Pasakojimas Antano Tretininko, parašyta 1872, išleista 1891). Domėjosi liaudies kūryba, išleido tautosakos rinkinį Patarlės žemaičių (1867).

Iliustracija: Motiejus Valančius