mirtingumas
mirtingùmas. 1935 didžiausias mirtingumas Klaipėdos krašte buvo Klaipėdos mieste (1000 gyventojų – 15,2 žmonių), Klaipėdos apskrityje 1000 gyventojų – 14,1; Šilutės apskrityje – 13,4; Pagėgių apskrityje – 14,1. Didžiausias vyrų mirtingumas – Klaipėdoje ir Šilutės apskrityje, moterų – Klaipėdos ir Pagėgių apskrityje. Žmonės daugiausia mirdavo kovo ir gruodžio mėnesiais, mažiausiai – liepos. Mirtingumo priežastys 1933: 16% mirė dėl senatvės, 7,3% – nuo plaučių uždegimo, 7,3% nuo tuberkuliozės, 6% nuo širdies ligų ir kita.
Amžius | % |
---|---|
1–4 | 6,7 |
5–9 | 2,5 |
10–19 | 1,6 |
20–34 | 2,6 |
35–39 | 2,7 |
40–44 | 2,5 |
45–49 | 2,4 |
50–54 | 3,5 |
55–59 | 4,0 |
60–64 | 6,1 |
65–69 | 6,7 |
70–74 | 9,6 |
75–79 | 7,2 |
80–84 | 6,2 |
85–89 | 2,8 |
90–94 | 1,9 |
95–99 | 0,6 |
100– | 0,3 |
L: Mažosios Lietuvos kalendorius. 1935.