Mėtežerynai, 1
Mtežerynai, 1 (vok. Groß Friedrichsdorf, rus. Gastellovo), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Pakalnės apskrityje, 9 km į pietvakarius nuo Gastų. Kaimas kūrėsi ilgame gūbryje per 3–4 m iškilusiame virš užliejamų Nemuno deltos plotų. Tuo gūbriu ėjo senasis vieškelis Tilžė–Gastos–Nemunynas. Prie to vieškelio kūrėsi pievininkų ir žemdirbių sodybos. Mėtežerynai augo kartu su sausinamais apylinkių plotais, kasamais naujais kanalais ir sausinimo grioviais. Taip kaimo rytiniame gale iškastas kanalas Šnekė–Laukna (vok. Marienwalder Kanal, Alter Mittenfelder Kanal ). XIX a. pradžioje nuomojamame kaime buvo 115 gyventojų 38 sodybose. Mėtežerynai sparčiai augo 1830–1840, kolonizuojant apylinkes. XIX a. viduryje laisvųjų šatulininkų kaime buvo 354 gyventojai 70 sodybų. Kaimas valdė 1319 margų ir 171 rykštę žemės. Užsiimta ir amatais. Veikė mokykla. Kaimo rytinį galą skersai kirto plentas Skaisgiriai–Naujoji–Kaukėnai. XX a. pradžioje daugelis Mėtežerynų sodybų ir pagrindinių pastatų buvo susispietę prie seno vieškelio – kaimo gatvės. Šiauriau dar buvo keliolika viensėdžių, siauri ir labai ilgi sodybų žemės rėžiai. Piečiau tęsėsi pievų ir ganyklų plotai, sausinti griovių tinklu. Kaimo viduryje stovėjo bažnyčia ir parapijos pastatai (Mėtežerynų parapija), rytiniame gale – garinės lentpjūvės statiniai. Mėtežerynų sodybos abipus vieškelio tęsėsi per 2 kilometrus. 1905 buvo 753 gyventojai. 1907 įkurta kareivių draugija. Planuota per Mėtežerynus nutiesti siaurąjį geležinkelį Skaisgiriai–Kryžionai. Keturklasėje mokykloje dirbo lietuvininkai mokytojai H. Bajohr (: Bajoras), L. Schlokat (: Šlokaitis), O. Intat (: Intaitis). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Mėtežerynuose buvo 700 gyventojų. Veikė viešbutis, 4 užeigos namai su restoranais, taupomoji-skolinamoji kasa, 2 dviračių parduotuvės (Frz. Kurschat – Kuršaitis ir Karl Petschul – Pečiulis), anglių krautuvė, 2 audinių ir drabužių krautuvės, 2 žemės ūkio mašinų krautuvės (O. Davideit – Davidaitis ir R. Buske), pieninė, popieriaus ir raštinės reikmenų krautuvė, papuošalų ir madingų dalykų krautuvė, 4 įvairių prekių krautuvės. Dirbo 2 kepėjai, bitininkas, 4 mėsininkai, kirpėjas, konditeris, skardininkas, kailiadirbys (K. Gricksch – Grikšas), balnius (E. Bartschat – Barčaitis), 3 kalviai (Gg. Katillus ir kiti), 5 siuvėjai, 4 batsiuviai, 3 staliai (O. Blumenscheit – Blumenštaitis, R. Menut, E. Klapschuweit – Klapšuvaitis), 2 laikrodininkai (Radschuweit – Radžuvaitis ir Frz. Kurschat – Kuršaitis), dailidė (Aug. Dauksch – Daukšas), račius. Tarpukariu pastatytas didelis mokyklos pastatas. 1939 buvo 900 gyventojų. Sovietmečiu Mėtežerynai suniokoti, daug senų pastatų nugyventa ir nugriauta. Iki 1947 dar gyveno lietuvininkas Schories (: Šorys). Bažnyčia buvo paversta sandėliu, vėliau visai nugriauta. 1994 tebuvo jos bokštas.
Vilius Pėteraitis
Martynas Purvinas
Iliustracija: Gyvenamasis namas Mėtežerynuose, 1995
Iliustracija: Gyvenamasis namas Mėtežerynuose, 1995