Meškaragis

Meškaragis (vok. Meschkeragge), sala Nemuno deltoje, Krokų lankos ežero rytiniame pakraštyje, tarp Aukštumalos (Atmatos atšakos) ir Kurpiuvinės (vok. Kurpszuwin arba Packischell) upių. Meškaragis driekėsi per 2 km iš pietryčių į šiaurės vakarus, tik 0,2–0,9 m pakilęs virš vandens lygio. Ten plytėjo drėgnos pievos ir pelkynai. Pietrytinis galas XX a. pradžioje sausintas grioviais, ten greta upių išsišakojimo buvo pora mažų pievininkų sodybėlių, t. p. vadintų Meškaragiu. 1905 buvo 7 gyventojai. Nuo jų į Šyšos kaimą ėjo keliukas, paupyje buvo dirbamosios žemės plotelis. Verstasi pievų šienavimu, paruošto šieno pardavimu. Kaip ir gretimose pievininkų sodybose (Tulkaragyje, Sėkiaragyje) prie Šyšos žiočių ir Krokų Lankos ežero gyventa tarp vandenų ir pelkynų, dažnai gelbstintis nuo didelių potvynių. Sovietmečiu viskas sunaikinta.

Martynas Purvinas