medžiagų stilius

mẽdžiagų stlius, XX a. pradžios architektūros stiliaus kryptis, naujosios architektūros (moderninimo) atmaina. Mažojoje Lietuvoje naudotas nuo 1895 iki Antrojo pasaulinio karo. Šio stiliaus pradininkai siūlė atsisakyti tradicinių formų ir puošmenų, pastatus dailinti įvairių medžiagų (plytų, tinko, akmens ir kitų) deriniais. Medžiagų stiliaus pastatams būdingos paprastos geometrinės formos, tinkuoto paviršiaus ir raudonų plytų stačiakampių intarpų deriniai, tašytų akmenų cokoliai ir kita. Dailinant pastatus, naudoti įvairūs tinkavimo būdai: paplito rauplėtas, su rievėmis ir kitos faktūros tinkas. Dažnai medžiagų stiliaus elementai derinti su tradicinių bei naujų stilių motyvais.

Marija Purvinienė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ūkinio pastato Viešvilės apylinkėje pamatai iš tašytų bei skeltų akmenų ir raudonų plytų, 2001