medienos apdirbimas
medenos apdirbmas. Dar iki XVI–XVII a. kraštas buvo labai miškingas. Baltijos pajūrio gyventojai nuo seniausių laikų medieną naudojo statiniams ir namų apyvokos daiktams. Nidos ir kitų senųjų gyvenviečių radiniai rodo, kad priešistoriniais laikais gaminta įvairių medienos dirbinių (luotų, irklų, iš liepų karnų nupintų tinklų, medinių kaplių, arklų). Vakarų Europoje augant stiklo pramonei, reikėjo medžio pelenų potašui gaminti. Todėl jau nuo XIII a. iš Lietuvos eksportuota derva ir medžio pelenai. Ilgainiui medienos apdirbimo apimtis plėtėsi, imta išvežti šulus statinėms, stiebus, tąšus, rąstus, sijas, sausegles. Ypač vertinta atspari ąžuolo mediena, iš jos gamindavo statinaites, roges, ratus, skobdavo luotus, grindė šulinius, naudodavo kaip statybinę medžiagą, ji tiko laivams statyti. Svarbios medienos apdirbimo ir jos eksporto struktūros susiformavo Klaipėdoje. Čia kūrėsi pirmosios manufaktūros ir lentpjūvės.
Dar skaitykite: Klaipėdos medienos apdirbimo pramonė, Klaipėdos krašto pramonė.
L: Lašas V., Pupšys V. Klaipėdos medienos istorijos puslapiai. Klaipėda,
Iliustracija: Medienos ruošimas, iki 1944 / Iš MLEA