marios tautosakoje

mãrios tautósakoje. Mažosios Lietuvos dainose ypač dažni vandens įvaizdžiai: marelės, jūrės marelės, už jūrų marių, už vandenėlių. Dainose jūrės marios sudaro nedalomą junginį, reiškiantį judančią, mirgančią ir banguojančią vandens platybę, kurios poetinė konotacija priklauso ir nuo konkretaus kūrinio, ir nuo bendro visų dainų konteksto. Jūros marios paplitusios visų regionų dainose. Jonas Basanavičius rašė: labai dažnai randame minint dargi labai toli nuo Baltijos marių gulinčių kampų dainose jūras marias, taipogi mėlynąsias marias... Lietuvių kalboje, liaudies dainose jūrėmis mariomis vadinami dideli vandens plotai. Tą patvirtina liaudies dainose prie jūrų ir marių dažnai pridedami ir kiti žodžiai, reiškiantys didelius vandenis: Už jūrėms marėms, Už vandenėlių. Tokia jūrų marių reikšmė išliko netgi vėlyviausiuose dainų variantuose, užrašytuose XX a. 6–8 dešimtmečiais. Skendimo mariose ar persikėlimo per marias, virtimo marių žuvelėmis, vainiko skendimas (išgriebimas) iš marių ir panašūs vaizdiniai dainose įprasmina merginos perėjimą į moterystę.

L: Balsys R. Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Klaipėda, 2003, p. 74–81.

Rimantas Balsys

Iliustracija: Rimanto Balsio knygos „Mažosios Lietuvos žvejų dainos“ viršelis, 2003