marinistika

marinstika, jūrų, jūrininkų gyvenimą vaizduojančių dailės, literatūros kūrinių visuma. Marinistika atskirtina nuo marinizmo – XVII a. poezijos krypties, kuriai būdingi meilės motyvai, įmantrios formos, sudėtingos metaforos ir alegorijos. Marinistinė poezija – kūriniai, kuriuose žmogaus dvasia perteikiama įvairiai interpretuotais jūros (ir jūrą simbolizuojančiais) motyvais. Lietuvių baladėse ryškūs jūros bei vandenų motyvai suteikia joms nacionalinių ir regioninių bruožų. Jų pradininku laikytinas Martynas Liudvikas Rėza, jo vokiškos baladės remiasi baltų folkloru bei Lietuvos istorijos faktais. M. L. Rėzos baladėje Dainuojanti jūros mergelė ypač ryškūs jūros motyvai (vaizduojama undinė, viliojanti jauną Nidos žvejį; jūra iškyla kaip svetimas, bauginantis, bet drauge ir viliojantis pasaulis su šiam žanrui būdinga slaptingumo, nepaprastumo atmosfera). M. L. Rėzos panaudotas tautosakinis motyvas – undinė vilioja žvejį tapo Maironio baladės Jūratė ir Kastytis pagrindu. Iki Maironio Didžiosios Lietuvos baladėse nefigūravo jūros motyvas. Absoliučios daugumos baladžių pasaulėvaizdžio pagrindą sudaro paslaptingos upės, baugaus ežero paveikslai, pvz., L. Jucevičiaus baladė Svitezinė (vertimas iš A. Mickevičiaus), J. Andziulaičio-Kalnėno Nuskendėlė, P. Armino-Trupinėlio Skendinys, G. Sauerweino Macilėnas ir Gražina ir kita. Vandenų motyvai čia sudaro baladžių aplinkos dekoracijas, lemiančias patį veiksmą, įvykį ir vaizduojamojo stebuklingo pasaulio modelį. Paprastai marinistinė baladė pradedama nepaprastų vandenų glaustu aprašymu. Veiksmo aplinka (šiurpus ežeras ar upė) lemia ir įvairių fantastinių būtybių (undinių, raganų, skenduolių ir kitų) pasirodymą. Maironio baladėje Jūratė ir Kastytis jūros motyvo interpretacija pasiekė naują poetinį lygmenį (pradžioje jūra iškyla kaip indiferentiškas pasaulis, nieko bloga nežadantis ir niekam negrasinantis; žmogaus meilės jėgą išreiškia audrota jūra, apibendrinanti žmogaus dvasios nerimą). Jūros, vandenų motyvai marinistikoje padėjo įtaigiai išreikšti nepaprastumo, fantastiškumo atmosferą. Lietuvių literatūrinėje baladėje marinistika užima gana reikšmingą vietą: jie prilygsta įprastiems romantiniams baladžių pasaulėvaizdžio elementams: nakties, mėnesienos, audrų, vaiduoklių ir kitiems įvaizdžiams.

Žalys A. Apie jūrą poezijoje // Mokslas ir gyvenimas. 1996, nr. 10, p. 14–15.

Iliustracija: Jūratė ir Kastytis. Graviūra, 33x22, 1957 / Spausdinama pirmą kartą. Tarabildų dovana MLE