Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Malviško parapijos upės ir gyvenvietės

Malviško parapijos vietovardžiai ir jų kilmė.

Málviško parãpijos ùpės ir gyvénvietės. Per Malviško parapiją teka upės lietuviškais vardais: Eimenys (Įsros kairysis intakas), Kupstė (Žąsupės kairysis intakas), Žąsupė (Eimenio kairysis intakas). Ten XVI–XVII a. gyveno vien lietuvininkai ir prūsai. Tai liudija ir jų gyvenviečių pavadinimai (skliausteliuose vietovardžio kilmė): Agoriai (: pavardė Agorija), Apšriūtai (: apšras „opšrus“), Antbaliai (: ant + bala). Dubintai (: pavardė Dubinas), Dužai (pavardė Dužas), Edraičiai (: pavardė Edraitis), Enskiemis (: pavardė Enzys ar Enskis). Gatavicai (: pavardė Gatavičius), Gručiai (: pavardė Gručius), Jukučiai (: pavardė Jukutis), Juodupėnai (: upėvardis Juodupė), Klyneliai < Kleineliai (: pavardė Kleinelis), Kviečlaukiai (: pavardė Kvietys + laukas ar iš kviečių laukas), Lėgiai (: pavardė Lėgys), Liepkalniai (: liepa + kalnas), Malviškas (: -iškas vedinys iš Malv-, plg. liet. malvinti ,,jaukinti“), Paberžiai (: pavardė Paberžis), Pabriedupiai (: upėvardis Briedupė), Pečinkiai (: pavardė Pečinkis), Pešikai (: pavardė Pešikas), Plimbaliai < Plynbaliai (: plynas + bala), Skabeikiai (: pavardė Skabeikis. prūs. Skabeike), Smailiai (: pavardė Smailius), Stimbiriai (: pavardė Stimbirys), Stirnlaukiai (: pavardė Stirnus, prūs. Stirnis), Surbliai (: pavardė Surblys), Šiupiniai (: pavardė Šiupinys), Užbaliai (: pavardė Užbalis ar iš liet. užbalis), Vantlaužiai (: Vant- plg. pavardę Vant-ulis), Vėdarai (: pavardė Vėdaras), Verdeliškiai (pries. -iškiai iš Verdel-, plg. Verd-ainė), Vidgiriai (: liet. Vidgiris), Vingerupiai (: upėvardis Vingerupė), Žardeliai (: liet. žardelis), Žąsupėnai (: upėvardis Žąsupė). Iš 36 vietovardžių 24 yra asmenvardinės kilmės, 4 – vandenvardinės, 5 – aplinkos išvaizdos, 1 – gyvūnijos, 2 – bendrinių žodžių. Visa Malviško apylinkė ilgai buvo vien lietuvininkų apgyventa, tokia ji ir liko iki didžiojo maro 1710. Po to, kraštą apgyvendinus vokiečiais kolonistais, senieji lietuviški vietovardžiai dar liko iki 1938. Mažosios Lietuvos koloritas atsispindi visuose vietovardžiuose, ypač sudarytuose iš pavardžių. Tik Mažojoje Lietuvoje žinomos pavardės Dužus, Edratis, Enzys ar Enskis, Gručius, Jukutis. Prūsams žinomi vardai: Skabeikis : prūs. Skabeike, Stirnius : prūs. Stirnis. Gyvenviečių lietuviškumas paliudytas dvigubuose vietovardžiuose, išlikusiuose iki 1877. Tai: Agoriai-Plimbaliai, Antbaliai-Jukučiai, Apšriūtai-Pečinkiai, Dubiniai-Šiupiniai, Dužai-Enskiemis, Gatavicai-Stirnlaukiai, Gručiai-Vingerupiai, Klyneliai-Pabriedupiai, Lėgiai-Vidgiriai, Paberžiai-Pešikai, Skabeikiai-Užbaliai, Smailiai-Juodupėnai, Vėdariai-Verdeliškiai.

Vilius Pėteraitis