Malūnų tvenkinys
Malnų tvenkinỹs, dabartinėje Klaipėdoje. Iki XVI a. tarp Rumpiškės ir Naujakiemio dvarų buvo Kasparo, Kartuvių, Gintaro didelės pelkės. Tarp Sendvario ir Danės minėta Piemenų pelkė. XVI a. dalis jų sujungta grioviais, o vanduo nuvestas į Danę. Ties Bangų gatve pastatyta užtvanka. Taip atsirado Malūnų tvenkinys, pastatytas vandens malūnas (istoriniuose šaltiniuose vadintas hercogo, arba pilies malūnu, vėliau priklausė miestui). XVII a. pradžioje plane pavaizduotas mūrinis, su dvišlaičiu stogu ir kaminu malūnas. XIX a. vidurio plane prie jo pažymėta keletas pastatų, o netoliese ir vėjo malūnas. Nuo Malūnų tvenkinio į rytus tęsėsi Joniškės (2) dvaro laukai. XX a. 3 dešimtmetį vietoj karališkojo malūno pradėjo veikti tekstilės fabrikas. 1840 plane šalia Malūnų tvenkinio pažymėtos ovalaus plano gyvatvore apsodintos malūnininko Fleišerio (Fleischer) kapinaitės (vadintos tarnų kapinėmis). Dabar Malūnų tvenkinys vadinamas Trinyčių fabriko tvenkiniu.
L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994, p. 18, 52, 107, 269.
Algirdas Žemaitaitis