Lilija Rotkytė

Rotkỹtė Lilija (1931 VI 25 Kaune 2015 IV 6 Vilniuje), geologė. Dr. (1968). Proseneliai kilę iš Tilžės. 1950–1955 studijavo Maskvos valstybiniame Lomonosovo universitete, Geologijos fakultete. 1955–1957 dirbo Maskvos Centrinių rajonų geologijos valdybos ekspedicijoje geologe paleontologe, 1957–1963 Lietuvos SSR Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute jaunesniąja moksline bendradarbe, nuo 1963 Geologijos instituto moksline bendradarbe. 1969–1991 vyresniąja moksline bendradarbe. Buvo Sąjunginės paleontologų draugijos narė, dirbo tikrąja nare tarpžinybinėje sąjunginėje stratigrafinėje komisijoje, buvo šios komisijos Lietuvos pakomisės sekretorė. Per 36 darbo metus surinko turtingą Pabaltijo, Baltarusijos ir Rusijos juros periodo amonitų ir dvigeldžių (fosilijų) kolekciją. 1972–1982 dirbo kompleksinėse mokslinėse ekspedicijose Rusijoje, Baltarusijoje. Svarbiausi veikalai: Lietuvos ir Latvijos kelovėjaus nuogulų kosmocerasai, monografija Pabaltijo viršutinės juros uolienų zoninė stratigrafija ir amonitai (rusų k., 1987), Vakarinės Rytų Europos platformos dalies geologija (rusų k., 1981), Rusų platformos vidurinis ir viršutinis oksfordas (rusų k., 1989), Juozas Dalinkevičius (1988). Be to, paskelbė per 40 mokslinių straipsnių apie Pabaltijo juros sistemos nuogulas ir jų fauną. Buvo aktyvi Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios parapijietė. Nuo 1993 II 28 Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios labdaros ir kultūros organizacijos Vilniaus „Sandora“ socialinės šalpos (globos) ir rūpybos skyriaus vadovė. Senjorų (parapijos nedirbančių pensininkų) klubo vadovė.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Lilija Rotkytė, 1979