lietuviškumas vietovardžiuose ir pavardėse

lietuviškùmas vietóvardžiuose ir pavardėsè. Krašto gyventojų lietuvišką kilmę rodė gausūs lietuviški vietovardžiai ir pavardės – daug kur dažnesni už vokiškus (žr. lentelę). Lentelės duomenys paimti iš Tilžės ir Įsruties miestų adresų knygų (1919), o Ragainės bei Pilkalnio apskričių – iš tų apskričių adresų knygų. Geldapės, Darkiemio, Stalupėnų, Gumbinės ir Įsruties duomenys – iš Gumbinės apskrities adresų knygos. Pagal 1912 bažnytinio surašymo duomenis, lietuvių buvo daugiau Klaipėdos, Šilutės, Pakalnės, Tilžės, Ragainės, Labguvos apskričių parapijose, Įsruties apskrities Auluvėnų, Beržkalnio ir Gryneidės parapijose, Geldapės apskrities Dūbininkų ir Žydkiemio parapijose, Pilkalnio apskrities Kusų, Lazdėnų, Pilkalnio, Šilėnų, Širvintos ir Viliūnų parapijose. Pvz., 1880 Šilutės apskrityje buvo 35 000–40 000 gyventojų. Dvidešimtyje dvarų ir Rusnės kaime vyravo vokiška kultūra. Kitos gyvenvietės daugiausia buvo lietuviškos. Visur pamažu plito vokiška tvarka ir darbštumas. Vokiečių įtaka ryškėjo ir lietuvių aprangoje. Vis dažniau lietuvaitės pagal vokišką paprotį vilkėjo juodas liemenes ir baltus marškinius. Nors lietuvininkai kalbėjo, dainavo, vaidino gimtąja kalba, bet jų manieros jau darėsi vokiškos. Tačiau ligoninėse daugelis ligonių nemokėjo kalbėti vokiškai ir vokiečiui gydytojui reikėjo vertėjo.

L: Kittel A. 37 Jahre Landarzt in Preussisch-Litauen 1869–1906. Königsberg, 1921.

MLFA

Leonardas Poviliūnas