Lietuviškasis ulonų pulkas

Lietùviškasis ulõnų pukas, įkurtas 1860 I 26 Prūsijos princo Wilhelmo ir karo ministro Roono įsakymu. Štabas, I ir II eskadronai stovėjo Įsrutyje, III ir IV – Vėluvoje. Pulkas baigtas formuoti 1860 VI 14, liepos 4 d. pavadintas Lietuvių ulonų pulkas nr. 12 (vok. Litthauisches Ulanen-Regiment Nr. 12). Taikos metu pulke laikyta 600 žirgų. Lietuviškasis ulonų pulkas dalyvavo 1866 Prūsijos kare su Austrija, 1870–1871 – kare su Prancūzija. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo mūšiuose prie Mozūrų ežerų (1914 X 3–4), gynė Rytprūsius (1914 XII 5–1915 II 21). 1915 IV 7–IX 5 – žygiavo per Didžiąją Lietuvą, 1915 IX 6–XI 5 buvo Rusijos armijos užnugaryje, 1915 XI 6–1917 VI 23 dalyvavo mūšiuose Kurše, 1917 IX 24–X 25 – kovėsi ties Ryga. 1917 X 26–1918 II 23 buvo atžygiavęs į Estiją, 1918 II 04–V 4 – Ukrainą. Vokietijai pralaimėjus karą 1918 XII 3–1919 II 22 grįžo į Prūsiją, buvo išformuotas. Per tą karą žuvo 22 Lietuviškojo ulonų pulko karininkai; jiems atminti Įsruties įgulos bažnyčioje įrengta memorialinė lenta. Žuvo 159 eiliniai ir žemesnio laipsnio karininkai. Žuvusiems kovose su rusais pulko kariams 1926 X 24 Įsrutyje pašventintas paminklas (autorius Karaliaučiaus universiteto profesorius S. Caueris). Išliko tik paminklo postamentas. 1910 sukurtas Lietuviškojo ulonų pulko 50–mečio medalis. Dar lietuvininkai kariuomenėje.

L: Zipfel E. Geschichte des Litthauischen Ulanen-Regiments Nr. 12. Berlin, 1931; Ostpreußisches Tageblatt. Insterburg, 1926 X 26; Ruzas V. Lietuva medaliuose. V., 1998.

Stanislovas Sajauskas

Iliustracija: Ulonų karo lauko kalvėje. Iš kairės trečias – Mikas Šimkus, 1916 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Vilniaus žygeiviai Įsrutyje prie paminklo postamento Lietuvių ulonų pulko Nr. 12 kovotojams, 1973 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Iliustracija: Buvusios ulonų kareivinės Tilžėje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lietuviškojo ulonų pulko uniforma / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio