Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuvininkų antropologija

lietuvininkų antropologiniai požymiai.

lietùvininkų antropològija. 1891 vietos gyventojų antropologinius tyrimus Gumbinėje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Labguvoje, Palvininkuose, Pilkalnyje, Ragainėje, Šilutėje ir Tilžėje atliko Rudolfas Virchowas. Naudotas pagrindinis tyrimo metodas – antropometrija (žmogaus kūno matavimas). Apžiūrint, naudojantis standartinėmis skalėmis, tirtos kūno charakteristikos (forma, pigmentacija). Palvininkuose ištirti keturi 25–26 metų vyrai lietuviai, kalbantys tik lietuviškai, gimę Šilutės arba Klaipėdos apskrityse. Jų ūgis 1,598–1,708 m. Pagal antropologinius požymius visi tirtieji labai panašūs: kaktos plotis 144–156 mm, nosies indeksas – 70,5, galvos indeksas – 80,4–82,5. R. Virchową labai stebino lietuvių akies rainelė, kurios pagrindas blyškus ar beveik vandens mėlynumo. Žalsvasis tinklelis susideda iš visiškai bespalvių ar baltai atrodančių skaidulų, kurių daugiausia vidurinėje rainelės dalyje, kraštai ne tokie ryškūs. Vyzdžio pigmentas šviesiai rusvas, pereinantis į gelsvą atspalvį, būdingą gotams. Kituose miestuose tirti mokiniai, jų odos, akių, plaukų spalva. Nustatytas šviesaus ir tamsesnio gymio žmonių mišinys. Daugiausia šviesaus tipo mėlynakių.

L: Virchow R. Die altpreußische Bevölkerung // Zeitschrift für Ethnologie. Bd. 23. Berlin, 1891.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Mažlietuvė Eva Jurgenait, g. 1839 04 28 Minijos kaime, ištekėjusi į Rusnės salą, 1915 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Mažlietuvis Mikas Jolipsus (?) (1861 07 24–1931 04 24, Šyškrantėje) / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Mažlietuvė laukininkė Maria Lorenz, ištekėjusi už pievininko ir žvejo, Šilutės apskrityje, XX a. pradžioje / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio