Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lidija Meškaitytė

Meschkat, XX a. Klaipėdos krašto savamokslė tapytoja.

Meškaitýtė, Meschkat Lidija (1926 XII 30 Antšvenčiuose, Pagėgių aps. 1993 VII 31 Smalininkuose, Jurbarko r.), žymiausia Klaipėdos krašto savamokslė tapytoja. 1933–1941 mokėsi Smalininkų vokiečių pradžios mokykloje. 1944 evakuota į Vokietiją. 1945 Kaune griūvančio namo suluošinta. Bandydama užsimiršti Meškaitytė pradėjo piešti tėviškės vaizdus. Taip kovojant su negalia atsiskleidė jos savitas talentas. Meninis Meškaitytės palikimas dovanotas valstybei ir saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Jį sudaro apie 370 kūrinių akvarele (peizažai, portretai, autoportretai, keli interjerai bei natiurmortai, sveikinimo atvirukai), daugiau kaip 300 piešinių, eskizų, keli atvirukų rinkiniai. Vertingiausia kūrybos dalis – peizažinės miniatiūros. Meškaitytės įkvėpimo šaltinis buvo Smalininkų apylinkės – jos gimtinė. Ankstyviausiuose darbuose ji nevengė griežto, grafiško piešinio, lokalinių spalvų, storoko dažų sluoksnio. 1949–1951 akvarelėse smulkėjo ir skaidrėjo potėpis, turtėjo koloritas, grakštėjo piešinio linija, stengtasi perteikti smulkias natūros detales. Apie 1950–1955 Meškaitytė atrado savo stilių; nusistovėjo temų, motyvų ratas: gimtasis vienkiemis, kaimynų sodybos, Šventosios upelio pakrantės, Pašvenčio paežerės ir kiti vaizdai. Lyrinė pasaulėjauta atsispindi artimųjų portretuose, pvz., Mamutė ant lieptelio, Prie malkinės. Laiko kaita įamžinta miniatiūrose Melioracija, Naujas kelias, Ežeras buvo, Antšvenčiai nyksta. Keli fantazijos inspiruoti kūriniai – ciklas Miško pasaka, Gamtos išdaigos  remiasi natūra, ilgai ir iš labai arti stebint kokį nors gamtos objektą. Dėmesys skirtas ir buities dalykams: Prie tvoros, Šunelis, Sodyba, Kieme. 1970–1985 sukurtos brandžiausios miniatiūros. Jose atsiskleidžia spalvinės dermės pojūtis, kolorito atspalviai, potėpio skaidrumas ir tapybos juvelyrika. Konkretaus momento nuotaika, metų ar paros laikas, gamtos būsenos užfiksuotos akvarelėse Šernai, Smukučių malūnas, Prie pelkės, Užžėlęs kanalas, Rūgštynės, Kelionė į Smalininkus, Bitės žiemoja. Šaltas epinis asketizmas atsispindi Apkasuose, dykynės pojūtis – Genių kalvėje, subtilus nerimas – Užžėlusiame kanale. Meškaitytei rūpėjo įsiklausyti į subtiliausius gamtos nuotaikų niuansus, savo pojūčius perkelti į miniatiūrinį popieriaus lapelį. Tai fiksuota kantriai ir kruopščiai, tapant beveik sausu, plonyčiu teptuku, potėpis po potėpio kuriant vaizdą. Meškaitytės miniatiūros labai savitos – tokių Lietuvos dailėje nebuvo. Meškaitytei būdinga subtili dvasinė klausa, ypač jautri uždaro pasaulio įvykiams, neskubus įsižiūrėjimas ir įsijautimas į gilesnius būties aspektus. Dailininkė išsaugojo savo gimtinę – seną kaimo sodybą, kurioje gyveno ir kūrė. Meškaitytė buvo liaudies meno draugijos narė (nuo 1966). 1952 pirmasis jos darbas eksponuotas Jurbarko liaudies meno parodoje. Ji t. p. dalyvavo parodose Smalininkuose, Jurbarke, Vilniuje, Maskvoje, Varšuvoje, Anglijoje, Norvegijoje. Personalinės parodos surengtos Vilniuje (1957, 1976, 1994), Jurbarke (1976). Juodkrantėje eksponuotos kūrinių faksimilės (1998). Jurbarke nuo 1996 veikia nuolatinė Meškaitytės miniatiūrų faksimilių paroda. Išspausdinti jos atvirukų 3 rinkiniai (1958, 1962 ir 1969). 1983 Meškaitytei suteiktas respublikos nusipelniusios kultūros švietimo darbuotojos vardas. Jurbarko r. savivaldybė įsteigė Meškaitytės vardo premiją liaudies tapytojams už darbus Mažosios Lietuvos tematika. 1997 jos vardu pavadinta Smalininkų vidurinė mokykla. Gimtoji sodyba saugoma privačiai. Meškaitytė palaidota Smalininkų kapinėse, šalia savo tėvų – Jono ir Anės Meškaičių.

L: Aleknavičius B. Antšvenčių spalvos // Lietuvos žvejys, 1976 XII 5, Gilija, 2001 XII 19; Kaltenis V. Ką pasakyčiau motinai // Tiesa, 1981 XI 3, Voruta, 2002 XI 5; Abramavičius K. Akvarelinių miniatiūrų meistrė // Literatūra ir menas, 1987 I 24; Beliūnienė D. Lidos Meškaitytės kūrybinio palikimo apžvalga // Lietuvos muziejaus metraštis, 2000; Beliūnienė D., Kuodienė M. Lida Meškaitytė: gyvenimas ir kūryba. 2004.

Daiva Beliūnienė

Aldona Preikšaitienė-Karvelytė

Iliustracija: Lidija Meškaitytė, 1981

Iliustracija: Anė ir Jonas Meškaičiai su dukra Lidija savo sode, Antšvenčiuose, apie 1937 / Iš Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos archyvo

Iliustracija: Lidijos Meškaitytės motina Anė Meškaitienė, 1969 / Iš Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos archyvo

Iliustracija: Lidijos Meškaitytės tėvas Jonas Meškaitis, 1969 / Iš Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos archyvo

Iliustracija: Lidija Meškaitytė svečiuose pas rašytoją Ievą Simonaitytę Vilniuje, 1976

Iliustracija: Lidijos Meškaitytės kambarys Antšvenčiuose, 2002

Iliustracija: Jonas ir Anė Meškaičiai su giminaite Liucija Puodžiūte savo sodybos kieme, apie 1942 / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Lidija Meškaitytė su tėvais ganykloje, apie 1957 / Iš Aldonos Karvelytės-Preikšaitienės albumo

Iliustracija: Aldona Karvelytė-Preikšaitienė prie Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos Antšvenčiuose, 2005

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Kelias iš tėviškės“, 13,6×11,2, 1968 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Sodyba“, 13,5×12,6, 1980 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Valtis ežere“, 12×10,9, 1965 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Lumpėnų malūnas“, 9,21×11,4, 1965 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Šunelis“, 11,2×10, 1981 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo

Iliustracija: Akvarelinė miniatūra „Prie šaltinio“, 10,4×11,2, 1982 / Iš Lietuvos dailės muziejaus fondo