Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lev Zinovjevič Kopelev

Levas Kopelevas, XX a. rusų filologas, rašytojas.

Kopelev (Kòpelevas) Lev Zinovjevič (1912 Ukrainoje, žydų šeimoje 1997 Kölne, Vokietijoje), rusų filologas, Antrojo pasaulinio karo pabaigos sovietinės armijos majoras, po to – politinis kalinys, vėliau – rašytojas. Maskvoje studijavo germanistiką. 1944 pabaigoje su veikiančia armija įsiveržęs į Rytprūsius, Kopelevas negalėjo pakęsti žiauraus, sadistiško sovietų karo prieš civilius gyventojus, moteris, vaikus ir senelius. Jis bandė iš sovietų karių reikalauti elementarios kultūros ir doros. Daugelį karių tai nustebino ir papiktino, juolab vokiečius užtarė žydas, kurio tautiečius nacistai naikino. Kopelevas (už kovinius nuopelnus apdovanotas svarbiausiais Raudonosios žvaigždės ir Tėvynės karo ordinais) apkaltintas buržuazinio humanizmo propaganda, agitavimu prieš kerštą, prieš šventą neapykantą priešui bei armijos moralinės ir kovinės dvasios silpninimu. Už tai Kopelevas 1945 suimtas. Tardytas ir teistas aiškino, kad kovojo prieš nacizmą, o ne prieš vokiečių tautą, ne prieš moteris ir vaikus. Tačiau sovietų karo tribunolas Kopelevą nuteisė 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežtojo režimo lageryje. Nuo 1956 išleista nemažai straipsnių apie vokiečių literatūrą. 1968 Kopelevas išmestas iš SSKP, 1977 uždrausta publikuoti jo veikalus. 1981 Kopelevas su žmona ištremtas iš SSRS, emigravo į Vakarų Vokietiją. Ten baigė rašyti ir rusų kalba išleido autobiografinę trilogiją: Хранить вечно [Saugoti amžinai] (1975), И сотворил себе кумира [Ir susikūriau sau dievuką] (1978), Утоли мою печаль [Nuramink mano liūdesį] (1981). Vokiečių kalba išleistos jo knygos: Das Ostpreußische Tagebuch [Rytprūsių dienoraštis], Unter Wölfen [Tarp vilkų], Ich sage die Wahrheit oder ich schweige [Aš sakau teisybę arba tyliu] ir kitos. Jose pateikta daug medžiagos apie genocidą Mažojoje Lietuvoje, sovietų karo nusikaltimus. Kopelevas parašė dar keletą autobiografinės publicistikos knygų, paskelbė mokslo darbų apie H. Manną, J. W. Goethe, B. Brechtą, G. Bellą, M. Frischą ir kitus. Keletas jo knygų išversta į anglų kalbą.

L: Kopelew L. Aufbewahren für alle Zeit; Kaukas K. Tėvų ir protėvių šviesa. 1996; Kaukas K. Taigi imk mano ranką. 1997.

Kostas Kaukas