lenta

lentà, plokščias medienos gaminys. Statyboms, baldams ir kitkam reikalingos lentos gamintos nuo seno. Medžių rąstai skelti išilgai, po to tašyti, lyginti kirviais ir kitkuo. Iš vieno medžio rąsto pagamindavo tik 2–3 lentas, daug medienos mesdavo į atliekas. Taupant medieną, plito pjautinės lentos, patyrusių amatininkų rankomis pjautos ilgais pjūklais. Plečiantis medienos gabenimui per Mažąją Lietuvą, pradėtos statyti mechaninės lentpjūvės, sparčiai apdirbdavusios didelius kiekius medienos. Lentų gamybą skatino jų paklausa Vakarų Europoje, už medienos perdirbimą gaunamas papildomas pelnas. Senovinės lentos buvo labai plačios (naudotos ir 35–45 cm pločio) bei storos. Vėliau diegti racionalūs lentų skerspjūvio standartai, siekta taupiau naudoti medieną. Lentos t. p. rūšiuotos pagal jų kokybę (medienos ydas – šakas, išgedimus ir kita). Skirtingai vertintos lentos, gamintos iš įvairių medžių rūšių. Pagal Vakarų Europos standartus lentos storis matuotas angliškais coliais (lentos gamintos nuo 3/8 iki 2 colių storio). Tobulėjant lentpjūvių įrangai, pradėtos gaminti profiliuotos lentos (su įvairiais grioveliais, paviršiaus išlenkimais). Iš tokių lentų gamintos Mažosios Lietuvos trobesių įvairios puošmenos.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Tradicinis gyvenamojo namo stogo skydo apkalas stačiomis lentomis Viešvilėje, 2002

Iliustracija: Tradicinis gyvenamojo namo stogo skydo apkalas įstrižomis lentomis Antšvenčiuose, 2002

Iliustracija: Gyvenamojo namo apkalas stačiomis lentomis Viešvilėje, 2002

Iliustracija: Gyvenamojo namo lauko sienos, apkaltos profilinėmis lentomis, 2002