Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lavos svita

Karaliaučiaus krašte ant apatinės juros Neringos svitos arba ant triaso nuogulų slūgsantys sluoksniai.

Lãvos svità, Karaliaučiaus krašte ant apatinės juros Neringos svitos arba ant triaso nuogulų slūgsantys sluoksniai. 1973 nustatė J. Kisnėrius. Pavadinta Lavos upės (liet. Alna) rusišku vardu. Stratotipas – Ysravejos 2-ojo gręžinio 528–572,5 m gylyje. Lavos svitą sudaro moliai, aleuritai su smėlių tarpsluoksniais, pirito konkrecijomis, medienos nuolaužomis. Storis siekia 45 metrus. Rastos apatinės juros sporos ir žiedadulkės. Stratigrafiškai nedarniai dengia vidurinę juros Skalvių serijos Įsruties svitą. Priklauso Jotvingių serijai, su kuria kartais tapatinama.

Jurgis Kisnėrius

Iliustracija: Neringos ir Lavos svitų išplitimas ir facijos: 1 – smėlis arba aleuritas, 2 – molis, 3 – litofacijų ribos, 4 – sedimentacijos baseino riba, 5 – šiuolaikinio paplitimo riba, 6 – gręžinys ir nuosėdų storis metrais