laukininkų gyvenimas XX a. pradžioje

laukiniñkų gyvẽnimas XX a. pradžiojè. Klaipėdos apskrityje būrams po Pirmojo pasaulinio karo ėjosi prastai. Buvusios santaupos Vokietijos markėmis pokariu visiškai nuvertėjo – už buvusius didelius pinigus galėjo nupirkti tik menką daiktelį. Vėliau ūkininkus vargino 1930 sunki ekonomikos krizė. Vokietija, atėjus į valdžią A. Hitleriui, ėmė boikotuoti lietuviškus žemės ūkio produktus – jų nebepirko. Klaipėdos krašto ūkininkai nebadavo, bet pinigų jiems stigdavo. Pvz., Grauminės kaime iki 1944 niekas neturėjo elektros, automobilio, motociklo. Visi važiuodavo tik arklių traukiamais vežimais ar dviračiais. Vandenį turėdavo semti iš šulinio. Tik Medikių dvaras turėjo vieną traktorių, visi kiti savo laukus apdirbdavo arkliais. Darbai trukdavo kiauras dienas, kaimiečiai būdavo pervargę. Kitus vargino savos bėdos. Pvz., perėmus (paveldėjus) tėvų ūkį, pagal anuometinę tvarką reikėdavo savo seserims ir broliams mokėti dalis (po kelis tūkstančius litų). Jas galėdavo išmokėti pasiskolinę iš banko per hipoteką, už paskolą kasmet tekdavo mokėti didelius trasus (palūkanas). Ūkininkai mažai pelnydavo, o mokėti turėdavo daug. Daugelis švęsdavo tik didžiąsias šventes – kitu metu vis dirbdavo. Tenkindavosi tik tuo, ką savo ūkyje turėdavo, ko nereikėdavo už pinigus pirkti. 1939 kovą, A. Hitleriui užėmus Klaipėdos kraštą, nacių valdžia panaikino visas ūkininkų skolas Lietuvos Respublikos institucijoms. Krašto žmonės pagyveno be skolų, bet labai trumpai – rugsėjį jau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir nauji vargai. Daugelio gyvenimas anuomet praėjo bėdnystėje (skurde).

Martin Tydecks

Iliustracija: Klaipėdiškis laukininkas Mikelis Tydecks, apie 1930 / Iš Martino Tydecko rinkinio

Iliustracija: Klaipėdiškė Anikė Laukžemienė, XX a. pradžia / Iš Martino Tydecko rinkinio

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė savo tėviškėje – Masalskių ūkyje Vanaguose, 1966