laivai, nuskendę

nuskendę laivai, jūrose žuvę lietuvininkai.

laiva, nuskeñdę. Dalis mažlietuvių vertėsi žvejyba, plaukiojo Prūsijos ir kitų šalių prekiniais, paimtieji į kariuomenę – karo laivais. Neišvengta skendimo. Antai Jokūbas Labrencas (gimė 1860 Karklininkuose) plaukiojo Klaipėdoje registruotu burlaiviu Thunsnelde; kartu su juo nuskendo 1890. Vilius Urbonas (Urban, gimė 1872 Smeltėje), priimtas į brigantiną Alice pagalbiniu darbininku, nuskendo 1890. Junga Petras Strielys (gimė 1871 Bomelsvitėje) plaukiojo brigantinoje Industrie, kartu su ja dingo be žinios. Jūrininkas Karolis Šataitis (gimė 1859 Bomelsvitėje) plaukiojo škuna Alexander, kartu su ja nuskendo 1891. Vilius Preikšaitis (gimė 1873 Bomelsvitėje) dirbo junga brigantinoje Emma, nuskendo 1891. V. Trumpa (gimė 1845 Klaipėdoje) plaukiojo keturstiebiu prekybiniu laivu Eleonor Margaret, dingo be žinios. Michaelis Putikas (gimė 1864 Smeltėje) nuskendo su škuna Sara 1891. Pagalbinis darbininkas Albertas Šerepkaitis nuskendo įvykus nelaimingam atsitikimui 1876. Jūrininkas Heinrichas Brožinskis (gimė 1875 Bomelsvitėje) nuskendo su brigantina Anna 1894. Jaunesnysis jūrininkas Jonas Kančaitis (gimė 1875 Smeltėje) žuvo laive Erat įvykus nelaimingam atsitikimui. Virėjas Martynas Braškys (gimė 1854 Tauralaukyje) nuskendo su laivu Baltimore per audrą 1897. Jūrininkas Martynas Plėnys (gimė 1874 Melnragėje) nuskendo su laivu Chemnitz 1898. Skendo ir karo laivyno jūreiviai. 1854 per Krymo karą prie Klaipėdos priartėjo Anglijos karo laivas. Sustojęs tolėliau pasiuntė 12 jūreivių paimti maisto ir gėlo vandens. Valtis apsivertė, visi plaukusieji žuvo. Pirmojo pasaulinio karo metais paskandintuose ir apgadintuose Vokietijos laivuose žuvo nemažai mažlietuvių (daugiausia pajūrio, pamario ir paupių gyventojų). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui torpedomis ginkluoti sovietų kateriai medžiojo Vokietijos transporto laivus. Tokį neįvardytą laivą 1944 pabaigoje nuskandino netoli Karklininkų. 1945 I 30 ties Stolpmünde rusų povandeninis laivas S-13 triskart torpedavo 25 000 t talpos lainerį Wilhelm Gustloff, gabenusį pabėgėlius iš Rytprūsių. Daugiau kaip 4000 jų nuskendo per 70 minučių. Ten buvo ir klaipėdiškių. Laivu Steuben plaukė 2000 sužeistų karių ir 1000 pabėgėlių. 1945 II 10–11 naktį taip pat torpednešio atakuotas Steuben su visais žmonėmis nuskendo per 7 minutes.

Albertas Juška

Iliustracija: Užplaukęs ant seklumos ties Juodkrante 1938 m. vasarį skęsta „Sandėlio“ bendrovės laivas „Neringa“ / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1961, nr. 3

Užplaukęs ant seklumos ties Juodkrante 1938 m. vasarį skęsta „Sandėlio“ bendrovės laivas „Neringa“ / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1961, nr. 3