Lagagarbis

Lãgagarbis (vok. Laggarben; lenk. Garbno), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Girdavos apskrityje, 12 km į pietvakarius nuo Girdavos, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skandavos. Buvo senųjų prūsų piliakalnis (vok. Burgwall, Wollberg), naudotas ir kryžiuočių saviems įtvirtinimams. Lagagarbis įsikūrė žemumoje prie Salknikės upelio, Livos dešiniojo intako (toliau į Gubrę ir Alną). 1326 minėtas Lagegarbs. XV a. buvo 4 laisvųjų sodybos bei 23 žemdirbių ūbai. Svarbus verslas tada buvo bitininkystė. XV a. pastatyta bažnyčia, 1505 minėta mokykla. Tarp prūsų palikuonių Lagagarbyje XVI–XVII a. būta ir lietuvininkų. Veikė garsus turgus, iš kur kariuomenei kasmet pristatydavo tinkamus žirgus. XX a. pradžioje riteriškasis Lagagarbio dvaras (su savo 2 palivarkais) valdė 828 ha žemės (iš jų 488 ha ariamosios), laikė 94 arklius, 185 galvijus (iš jų 65 melžiamas karves), 80 avių, 50 kiaulių. Veikė sūrinė. 1939 buvo 434 gyventojai. Vietovardis sudurtinis iš Lag- šaknies žodžių (plg. prūsų Lagamast ir garbis „kalnas“).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas