Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Labyčių kapinynas

geležies amžiaus kapinynas netoli Labyčių.

Labýčių kapinýnas nesistemingai kasinėtas 1875, 1876 (tyrė Seeck), 1889, 1908 (tyrė Braaß), 1936, 1939. Ištirti 22 kapai, aptikta daug atsitiktinių radinių. Kapinynas datuojamas senuoju (II–IV a.) ir vėlyvuoju (XI–XII a.) geležies amžiumi. Kapai griautiniai ir degintiniai, įrengti duobėse, iš viršaus išgrįstose akmenimis. Kartais akmenų grindinėliai iškloti 3 sluoksniais. Rasta žirgų kapų. Griautiniai žmonių kapai orientuoti galvomis į šiaurę. Degintiniai kaulai supilti į dideles, storasienes, apie 35 cm aukščio urnas. Kartais jos ornamentuotos. Iš įkapių paminėtini: diržų sagtys ir apkalai, žiedai, apyrankės, kaklo stiklinių ir gintarinių karolių apvaros, ietigaliai, skydų umbai, pjautuvai, įmoviniai kirviai, verpstukai, peiliai, galąstuvai, pincetai, Romos monetos (Adriano 117–138 ir nenustatytos), žąslai ir kita. Kapuose rasta ir kiaulės kaulų. Tarp vėlesnių radinių minima kalavijas, pasaginės segės, žąslai.

L: Bujack G. Lobitten, Kr. Königsberg, Gräberfeld mit Leichenbrand und Urnenbeisetzung // Prussia, 1890, XV, S. 172; Prussia, Bd. 33; Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. Berlin, 1908, S. 91; Jaskanis J. Cmentarzyska kultury zachodnio-bałtyjskiej z okresu rzymskiego // Materiały starożytne i wczesnośredniowieczne. T. IV. Warszawa, 1977, S. 299.