Labguvos apskrities vietovardžiai

Labguvõs apskritiẽs vietóvardžiai. Po 1933 naciai ir jų mokslininkai nustatė, kad visos žemės į rytus nuo Deimės upės laikomos lietuviškomis ir jų pavadinimai turi būti keičiami vokiškais. O visi vietovardžiai į vakarus nuo Deimės upės laikomi prūsų-sembų kilmės ir nekeičiami. Be pagrindinių kaimų-seniūnijų, buvo nemažai vienkiemių ar mažų kaimų su lietuviškais vardais, kaip Aukštagiriai, *Budvaliai, *Dvyliai, *Elksniai, *Laužai, *Laukgaliai, *Laukvargiai, *Pagrabiai, Palvlaukiai, *Papelniai, *Pažvirgzdžiai, *Pešikiai, Sitkaimiai, *Skirai, *Skruzdynai, *Šerzantynai, *Treinlaukiai, *Užkampiai, Valdynai, *Valkoviškiai, *Žargiliai. Iš viso buvo 157 gyvenvietės (104 seniūnijos ir 53 vienkiemiai ir kaimai), iš jų 128 (83,7 %) prūsų ir lietuvių kilmės vietovardžiai ir 25 (16,3 %) pavadinti vokiškais vardais. Iš 128 ne vokiečių kilmės vardų naciai 90 (70 %) suvokietino nustatę, kad jie lietuviški, o 38 (30 %) paliko, nusprendę, kad jie prūsų kilmės. Tarp spėjamų prūsų vietovardžių išliko nepakeisti ir lietuviškos kilmės vardai, tokie kaip: Aukštagiriai, Gilija, Kadagynai, Pirduliai, Plikiai ir kiti. Iš 132 lietuviškų ir prūsiškų gyvenviečių pavadinimai daugiausia (63, arba 47,7 %) asmenvardinės kilmės, po to seka iš upėvardžių sudaryti 30 (23 %), pagal sukultūrintą aplinką 26 (19,6 %) ir pagal vietovės ypatybes 7 (5,3 %). Iš augmenijos, gyvūnijos ir pagal užsiėmimą sudaryti vietovardžiai sudaro nežymią dalį visų vardų. Gyvenviečių vardai sudaryti: a) pagal gamtines vietovės ypatybes: Aukštagiriai (: aukšta giria), Kupstynai (: kupstynas), Laidininkai (: prūsų laydis „molis“), Pakalviai ( pakalvė), Papelkiai (: pelkė), Pavanagiai (: prūsų wangus, liet. vanga), Užbaliai (: bala); b) pagal augmeniją: Beržgiriai (: beržas), Klevynai (: klevynas), Paparčiai (: papartis), Šilkaimis (: šilas); c) pagal gyvūniją: Apšriūtai (: prūsų lietuvių apšras „opšrus“), Sanseliai (prūsų sansy „žąsys“), Skruzdynai (: skruzdynas); d) pagal sukultūrintą aplinką: Išdagiai (: išdagas „išdegusi vieta“), Kaime (: prūsų caymis, liet. kaimas), Pagrabiai (: pagrabė); su požymiu kaimas, kaip Metkaimis, Schulkeim, Šilkaimis; su požymiu kiemas, kaip Dangielkiemis, Kiršnakiemis, Petruškiemiai; su požymiu laukas, kaip Brandlaukiai, Florlaukiai, Geidlaukis, Gertlaukiai, Gryblaukiai, Jurlaukiai, Kristuplaukiai, Labalaukis, Mielaukiai, Pagarblaukiai, Palvlaukiai, Pancerlaukiai, Pūstlaukiai, Rudlaukiai, Skyslaukiai, Šakalaukiai, Žvirgzdlaukiai; e) pagal užsiėmimą arba gyvenamąją vietą: Kalvininkai (: kalvos gyventojai), Lankininkai (: lankos gyventojai), Opšrininkai (: opšrininkas); f) nuo upėvardžio: Agila, Aura, Buominė, Dėdava, Dunava, Elksniai, Elksnupėnai, Gedūnlaukiai (: upėvardis Gedūnė), Gilija, Kirsnabėkis, Kiršnakiemis, Labguva, Mielaviškiai, Neidava, Nemunynas, Padeiniai, Pamaurai, Paringiai, Paseryčiai, Pašvenčiai, Pažvirgzdžiai, Patilžiai, Pirduliai, Platupėnai, Plikiai, Seitis, Šventoji, Taktuva, Timbra, Žvirgzdlaukiai; g) asmenvardinės kilmės: Balandis (: pavardė Balandis), Bartužiai (: pavardė Bartužis), Bitėnai (: pavardė Bitėnas), Blėkinė (: pavardė Blėkius), Brandlaukiai (: pavardė Branda), Budvaliai (: pavardė Budvalis), Buteiniai (: prūsiška pavardė But-), Dangielkiemis (: pavardė Dangelis), Domaitėnai (: vok. Domhaidt), Drazdai (: pavardė Drazdas), Dvyliai (: pavardė Dvylys), Ežerninkai (: pavardė Ežerninks), Florweg (: vokiška pavardė Flohr), Geidlaukis (: prūsų lietuvių pavardė Geida), Goltzhausen (: vokiška pavardė Goltz),Gryblaukiai (: pavardė Grybas), Jurlaukiai (: pavardė Juris), Kadagynai (: pavardė Kadagys), Kalkininkai (: pavardė Kalkius), Keledai (: pavardė Keledžius), Koreliai (: pavardė Korelis), Kristuplaukiai (: pavardė Kristupas), Laigyčiai (: prūsų lietuvių Laig-), Laugaliai (: pavardė Laugalys), Laukvargiai (: pavardė Laukvargis), Laužai (: pavardė Laužas), Leišiai (: pavardė Leišis), Maryčiai (: prūsų lietuvių pavardė Mar(i)us), Metkaimis (: prūsų pavardė Mete), Naudiškiai ( prūsų lietuvių pavardė Nauda), Naujokai (: pavardė Naujokas), Pancerlaukiai (: lietuvių pavardė (vok. Panzer)), Pareikiai (: pavardė Pareikis), Pavariai (: pavardė Pavaris), Peldžiai (: pavardė Peldžius), Pešikiai (: pavardė Pešikas), Petrikai (: pavardė Petrikas), Petruškiemiai (: pavardė Petruška arba Petrušis), Pyplinė (: pavardė Pyplys), Pirduliai ( pavardė Pirdulis), Pūstlaukiai (: pavardė Pūstlaukys), Reikininkai (: pavardė Reikys), Serbentynai (: pavardė Serbenta), Seržantai (: pavardė Seržantas), Sitkaimiai (: pavardė Sitka), Skirai (: pavardė Skirius), Skyslaukiai (: plg. pavardė Skystims), Skroblynai (: pavardė Skroblyns), Smilgynai (: pavardė Smilgys), Stumbragiriai (: pavardė Stumbra(s)), Susimilkiai (: pavardė Susimilkis), Surgyčiai (: pavardė Surgys), Šakalaukiai (: pavardė Šakalys), Šaltyšlydimai (: pavardė Šaltyšius), Šaudynai (: pavardė Šaudys arba Šaudinis), Šilgaliai (: pavardė Šilgalis), Šilikas (: pavardė Šilikas, Šelikis), Treinlaukiai (: pavardė Treinys), Tūtai (: prūsų lietuvių pavardė Tuta(s)), Užbaliai (: pavardė Užbalis), Užkampiai (: pavardė Užkampis), Valdynai (: pavardė Valdas), Žalgiriai (: pavardė Žalgiris). Aiški lietuviškų pavardžių persvara tarp apskrities asmenvardinės kilmės vietovardžių. Vietovardžiai, kilę iš įsikūrusių lietuvininkų pavardžių, akivaizdžiai byloja apie šio krašto lietuviškumą. Jie (gyventojų pavardžių įvairovės liudininkai) rodo gyventojų ryšius su visu lietuvių kalbos plotu. Pažymėtinos pavardės (tik arba daugiausia aptinkamos Mažojoje Lietuvoje): Bitens, Blėkius, Ežerninks, Kadagys, Keledžius, Pareikis, Petruška, Pirdelis, Pūstlaukys, Reikys, Skroblyns, Smilgys, Surgys, Šilikas, Žalgiris. Tad visi vardai siejasi su krašto gamtovaizdžiu, augmenija, gyvūnija, sukultūrinta aplinka; liudija kūrimąsi laukuose, kiemuose ir kaimuose, prie upių ir upelių, balų, pelkių ir kalvų. Vietovardžiai radosi vietoje, sukurti vietinių gyventojų (daugiausia lietuvininkų). Žmogus ir jo dvasinės vertybės – individualumas, protas, kūrybinės galios ir tūkstančius metų puoselėta kalba – atsispindi visuose minėtuose vietovių pavadinimuose.

Vietovardžių vokietinimas ir sovietinimas. Tiek vokietinimas, tiek sovietinimas vyko diktatorių įsakymu, nurodymu. Naujieji vardai liko svetimi vietiniams gyventojams. Tiesa, naciai kai kuriuos pavadinimus išvertė į vokiečių kalbą: Auerwalde < Stumbragiriai, Biehnendorf < Bitėnai, Blumenfelde < Florlaukiai, Breitflur < Platupėnai, Dachsfelde < Opšrininkai. Kitus neatpažįstamai pakeitė: Ehlertfelde < Apšriūtai, Elchwerder < Naujoji Gilija, Goldberg < Pareikiai, Gutfließ < Ežerninkai, Hallenau < Pūstlaukiai ir kita. Sovietai pralenkė net nacius, pakeisdami visų gyvenviečių ir upių pavadinimus rusiškais, atkeltais iš Sovietų Sąjungos vietovių: Rusijos, Ukrainos ir Gudijos. Jų neverta ir nagrinėti, nes jie nėra Mažosios Lietuvos vardai, o Kaliningradskaja oblastʼ pavadinimai. Tik pateiktoji bažnytkaimių lentelė teliudija apie įsibrovėlių padarytą neteisybę, lietuviškų religinių centrų vardų ištrynimą bei pakeitimą iš Rusijos, Ukrainos ir Gudijos atneštais vardais. Sovietų militarizmas, kariuomenės raudonumas paliko pėdsakų vietovardžiuose: Krasnoje (Agila), Matrosovo (Gilija) ir Armejskoje (Beržgiriai). Net Lenino vardas liks byloti apie sovietų užkariavimą ir senojo vardo Keledai panaikinimą.

Vilius Pėteraitis