Labagynas

Labagýnas (vok. Labagienen, 1938 Haffwinkel; rus. Zalivino), kaimas ir seniūnija Labguvos apskrityje, Reikininkų valsčiuje, Laigyčių parapijoje, Kuršmarių pakrantėje, 45 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus, 5 km į šiaurės vakarus nuo Labguvos. Labagynas įkurtas senoje saloje Kuršmarių pietiniame pakraštyje ties Deimės žiotimis. Ta sala (vėliau Rendos pusiasalis) per 10 m iškyla virš marių 2 km ilgio gūbriu. Marios, plaudamos šią senąją moreną, pakrantes nusėjo dideliais rieduliais. Sausą pusiasalį nuo pakilumų pietuose skiria 1 km pločio pelkių ruožas – vėliau sausintas griovių tinklu, paverstas pievomis ir ganyklomis. Pylimu per pelkes į Labguvą nutiestas kelias. Labagynas XIX a. pradžioje buvo žemdirbių kaimas (vok. Bauerndorf) su 18 ugniakurų (gyvenamųjų namų) ir 167 gyventojais. Kuršmarių pakrantėse gyveno daug lietuvininkų (1820 net gretimų kaimų vardai užrašyti lietuviškai: Nauja Renda, Sena Renda). Buvo kuršininkų, senųjų prūsų palikuonių. XX a. pradžioje Jokužys (Max Jokuszies) dirbo kepėju, Frz. Lengwenus – siuvėju. Artas gūbrys, naudotos gretimos pievos ir žvejota mariose. XX a. pradžioje marių pakrante driekėsi tankiai sustatyto kaimo nedidelių sodybų rėžiai. Pusiasalio šiauriniame gale buvo švyturys, įspėdavęs apie akmenuotą kyšulį. 1939 buvo 547 gyventojai (su Rendos kaimu). Sovietmečiu Labagynas nugyventas, sunaikinta daug senųjų pastatų. Vietovardis – priesagos -yna(s) vedinys (su įterptu -aj-) iš vandenvardžio Lab- šaknies, sietinos su baltų lab-as: lob-as (pelkutė, dauba, upės vaga). Plg. gretimus vandenvardžius Laba, Labė, Labguva, Labytė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kuršvaltės vėtrungė iš Labagyno, XX a. pradžia / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Labagynas prie Kuršių marių, XX a. pradžia / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Labagynas. Senasis marių švyturys, 2000, popierius, akvarelė, 28×55

Iliustracija: Labagynas, 1997