Kuršių marių valtys ir valtelės

Kušių mãrių váltys ir valtẽlės. Čaika – pati mažiausia valtelė (apie 3 m ilgio), naudota prisiirti nuo kranto prie didesnės valties. Valdyta irklais, neturėjo nei burių, nei vairo. Luotas (3,5–4 m) naudotas susisiekti marių seklumoje ir upėse. Naudotas upių deltų kaimuose keliantis į kitą krantą ir daržovėms į turgus plukdyti. Burių nebuvo, valdytas irklais. Tinklaičių, arba marių, valtelės (apie 5,75 m) tiko plaukioti mariomis, naudotos žvejyboje. Turėdavo 2 bures – didžiąsias ir mažąsias. Esant vidutiniam vėjui jų greitis siekdavo 4–5 km/h. Tokių valtelių būdavo visuose pamario išyrose nuo Pakalnės iki Stariškės, ypač daug Juodkrantėje. Venterių valtelės naudotos venteriais ir vartais žvejoti. Jos buvo 5–6 m ilgio, stabilios konstrukcijos, dviburės. Jų buvo visose išyrose nuo Lūžijos iki Vorusnės, taip pat Minijoje ir Kopose (Kuršių nerijoje). Įgulą sudarydavo 2 vyrai, nes žvejoti venteriais buvo sunku. Kurnų ir kiudelių valtys buvo stipriausi Kuršių marių žvejybos laivai. Ilgis 8–10 m. Virvynas iš didžiosios ir mažosios burės, foko ir brumo. Kurnai vilkti 2 valčių, kiudeliai – 1. Jų daugiausia buvo Kopose nuo Pilkupos iki Juodkrantės. Žemininkų pusėje (rytų ir pietų krante) jų t. p. buvo žvejų kaimuose. Įgulą sudarydavo 2 patyrę žvejai. Valtys buvo tvirtos, retai kada apvirsdavo per audrą. Bradinė valtis naudota žvejų į pietus nuo Skirvytės–Pilkupos linijos. Klaipėdos krašte būta nedaug. Naudotos daugiau šienui gabenti. Virvynas kaip ir kurninių valčių. Ūdininkų laivai buvo kyliniai 4–5 m ilgio. Virvynas – didžioji burė ir fokas. Naudoti žvejų, kurie vasarą kabliukais (ūdomis) gaudydavo ungurius ir ešerius. Pučiant smarkiam vėjui šie laivai negalėdavo plaukioti. Jų buvo ir Kopose, ir žemininkų pusėje.

Jurgis Plonaitis