Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kulmiškių pasilaidojimo draugija

Joneikiškės parapijos gyventojų draugija, įkurta 1749.

Kulmškių pasiláidojimo draugijà (vok. Kölmische Beerdigungsverein), įkurta 1749 XII 15 Joneikiškės parapijoje (Pakalnės apskrityje) pagausėjus mirčių nuo maro. Steigimo dokumentą pasirašė 42 nariai iš Alkkalnio, Budeliškių, Dvareliškių, Joneikiškės, Leitvarių, Rokaičių ir kitų aplinkinių kaimų. Kulmiškių pasilaidojimo draugijos nariai įsipareigojo mirties atveju vienas kitą palaidoti ir iki paskutinio vyro vienas kitam padėti, palydėti mirusius artimuosius į amžino poilsio vietą bei suteikti visokeriopą krikščionišką pagalbą velionio giminaičiams. Kad viskas vyktų pagal prideramą tvarką, draugijos įstatuose nustatyta griežta baudų sistema: kas be svarbios priežasties nepaisys seniūno (vok. Altermann) kvietimo, turės mokėti 1 floriną; jei asmuo, seniūno paskirtas nešti mirusiojo kūną, neateis, bus baudžiamas 6 florinų bauda; jeigu kuris Kulmiškių pasilaidojimo draugijos narys neatvyks palydėti mirusiojo į bažnyčią ir kapines, turės mokėti 1 floriną. Šioje sistemoje numatytos visos smulkmenos, į kokią kasą kokia dalis baudos patenka. 1908 priimti nauji Kulmiškių pasilaidojimo draugijos įstatai, kadangi senasis statutas visiškai pasenęs. Jie įtraukti į Gastų karališkojo teismo registrą. Spausdintą įstatų egzemliorių gaudavo kiekvienas Kulmiškių pasilaidojimo draugijos narys. Įstatuose sakoma, kad draugijos nariu (gildijos broliu) gali tapti kiekvienas garbingas Joneikiškės parapijos ūkio ar įmonės savininkas ir pirklys. Moterys nepriimtos, tik mirus gildijos broliui našlė užimdavo jo vietą. Kulmiškių pasilaidojimo draugija galėjo turėti iki 50 narių; kiekvienas privalėjo laikytis įstatų, tvarkingai mokėti baudas. Dėl nedoro gyvenimo būdo, nuolatinio įsipareigojimų nevykdymo nariai galėjo būti pašalinti iš Kulmiškių pasilaidojimo draugijos. Nariai mokėjo mokesčius, už kuriuos įsigytas draugijos inventorius: vežimas, apeigų lazdos (vok. Marschallstäbe), vežėjų ir gildijos narių apsiaustai, arklių gūnios, vežėjų skrybėlės ir panašiai. Dar laidotuvės.

L: Bastemeyer G. Der Kölmische Beerdigungsverein im Kirchspiel Neukirch // Die Elchniederung, 2001, nr. 34, S. 68–72.