Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kryžionai

Zekenburkis, bažnytkaimis ir dvaras Pakalnės apskrityje.

Kryžiõnai, gretiminė vėlesnė lytis Zekenburkis (vok. Kryszahnen, vėliau Seckenburg; rus. Zapovednoje), bažnytkaimis ir dvaras Pakalnės apskrityje, 18 km į vakarus nuo Gastų, 16 km į pietvakarius nuo Kaukėnų, 2 km į rytus nuo Tovelninkų, Gilijos upės kairiajame krante. Prie jos 1785 ir 1877 minėtos trys Kryžionų gyvenvietės: Kryszahnen su bajorišku dvaru, Groß Kryszahnen kaimas rytuose ir Klein Kryszahnen kaimas vakaruose su Kulmo teisėmis. Jas turėjo ir Seckenburgo kaimas prie Nemunyno, kurio vardu po Pirmojo pasaulinio karo ir Kryžionai praminti. Vėliau anas kaimas vadintas Alt Seckenburg – Senasis Zekenburgas. Iš Lapynų parapijos pietinių kaimų (Seginių, Elbingiškių, Greituškos, Juodgalių, Kaštaunų, Senųjų Kryžionų, Pakusos, Pakyzerių, Šalteikių, Šaukščių, Tovelninkų, Varžės) nuo 1890 kūrėsi Kryžionų parapija. XIX a. nemažai Kryžionų gyventojų kalbėjo lietuviškai, lankė lietuviškas pamaldas. Gyventojų lietuvininkų kilmę liudija ir jų pavardės. Iki 1944 metų lietuvininkai Kryžionuose tebegyveno ir dirbo mokytojais, tarnautojais, valdininkais, ūkininkais ir darbininkais. Kryžionų gyventojai lietuviškomis pavardėmis (skliausteliuose – jų oficiali pavardė), užtinkamomis: a) tik ar daugiausia Mažojoje Lietuvoje (Klaipėdos krašte): Barkininkas (: Barkenings), Barčaitis (: Bartshat), Butgeraitis (: Buttgereit), Danukaitis (: Dennukat), Jakštaitis (: Jakštaitis), Kiauka (: Kiauka), Meinikaitis (: Meinekat), Palakštys (: Pallagst), Samelis (: Samel), Šleivys (: Schleiwies), Taudynas (: Taudien), Tupaitis (: Topeit); b) visoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, pvz., Budrius (: Budderus), Dirvelis (: Dirwehlis), Gudaitis (: Gudat), Kuraitis (: Kurat), Lapėnas (: Lapenas), Lukošaitis (: Lukuschat), Mažutis (: Maschut), Matulaitis (: Mattulat), Matulis (: Mattulis), Mačiulaitis (: Matschulat), Pažėraitis (: Pascherat), Pupelis (: Puppel) ir kitos. Buvo ir retų lietuvininkų pavardžių, pvz., Dennukat, Duemke, Grigoteit, Kirschening, Kischke, Konopackis, Korupkat, Krakat, Kukorus, Kruschinskas, Malunat, Welkisch, Willms ir kiti. 1905 Didžiuosiuose Kryžionuose buvo 338 gyventojai, Mažuosiuose – 60 gyventojų. 1939 buvo 1488 gyventojai. Kryžionų branduolys buvo ties Gilijos ir Greituškos kanalo atsišakojimu. Senosios sodybos buvo susispietusios kanalo rytiniame krante ties turgaus aikšte. Ten buvo ir 1896 (ar 1889) statyta raudonplytė bažnyčia. Palei tiesų vieškelį į Naująją ir Gastas tankiai rikiavosi vėlesnės sodybos. Piečiau buvo siaurojo geležinkelio į Gastas stotis. Dar viena sodybų juosta tęsėsi palei kanalą į pietus. Gilijos pakrantėje buvo didelė lentpjūvė ir 3 sodybos. Kanalo vakariniame krante buvo Kryžionų dvaras, garsi Baumkrug karčema, du vėjo malūnai, keliolika sodybų palei Giliją ir kanalą. Nuo Gilijos potvynių Kryžionus saugojo ilgas pylimas, 1834 pertvėręs ir senąjį Greituškos kanalą. Didžiuoju vandens keliu iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos į Karaliaučių ir Vakarų Europą pro Kryžionus plaukdavo daug laivų, baidokų ir sielių. Kryžionuose buvo geležinkelio stotelė, bažnyčia, teismas, metrikacijos įstaiga, paštas, pradžios ir vidurinė mokykla (iki žemosios tercijos – vok. Untertertia) bei turgavietė su savaitiniais turgumis. Į juos laivais atplaukdavo daug žvejų iš Gilijos, Tovės, Lujos, Įsės. Veikė 3 restoranai (Meinekat (Mainikaitis) Fritz ir kiti), 8 krautuvės (Plonus Paul, Rocius Eugen ir kiti). Staliumi dirbo Swillus (Svilius), skardininku – Czichat (Čikaitis). Buvo 4 viešbučiai, 2 banko įstaigos, 2 mėsinės. Veikė supirkėjai ir ekspeditoriai – krovinių gabentojai. Sovietai Kryžionus nugyveno, sunyko daug sodybų, suniokota bažnyčia paversta sandėliu. Vietovardis kilęs iš pavardės Kryžionas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kryžionų bažnyčia, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Kryžionų turgaus aikštė, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Kryžionai prie Greituškos, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Kryžionų pakrantė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Namo puošmenos Kryžionuose, 2000