kripta

kriptà (gr. kryptos – paslėptas), laidojimo rūsys po bažnyčia. Jose laidoti vyskupai, žymesni dvasininkai, maldos namų statybą finansavę pasauliečiai. Kriptas galėjo lankyti visi žmonės, tačiau vėliau lankymasis uždraustas. Tolminkiemio bažnyčios kriptoje 1780 palaidotas lietuvių dainius Kristijonas Donelaitis, Išdagų maldos namų požemyje 1709 – giesmių kūrėjas Jokūbas Perkūnas (vyresnysis). Mirusių kunigų, kitų žymių žmonių palaikai ilsisi ir senųjų Priekulės, Dombrovkos, Vilkyškių, Lapynų bei kitų bažnyčių požemiuose. Po didžiosios 1709–1711 maro epidemijos laidoti kriptose valdžia draudė, tačiau dar bent kelis dešimtmečius to nebuvo paisoma. XIX a. II pusėje iš gyvenimo išėję dvasininkai gerbti jau kitokiu būdu: maldos namuose kabinti jų portretai (Klaipėdos Laukininkų bažnyčioje kabojo 1638–1722 kunigavusių trijų Lehmanų, Priekulės – 1815–1874 čia dirbusio Augusto Zippelio, Kintų maldos namuose – Wilhelmo Witticho ir Christiano Ephraimo Hübnerio, pamokslavusių 1689–1719 ir 1792–1821, portretai).

Albertas Juška