Krimyčių valsčius XV a.

senasis valsčius (Kammeramt Cremitten) ir jo gyvenvietės.

Krimyčių valsčius XV a. Šį senąjį valsčių (vok. Kammeramt Cremitten) kontroliavo Kryžiuočių ordino vyriausiasis maršalas kaip ir kitas valdas (Laukstyčių, Girmavos, Pabėtų, Rūdavos, Vargių, Rasytės, Žiokų, Kaimės, Valdavos valsčius, Tepliavos miško valsčių bei Vėluvos, Wohndorfo, Įsruties, Girdavos žemes). Krimyčių valsčiuje miestų nebuvo, Ordino palivarku buvo Krimyčių pilis. Tada valsčiui priklausė šios gyvenvietės: Bartai (1399 minėti Barten), Bėlaukiai (1389 Belaukin, Belauken, Belacken), Bijotai (1360 Byoten, Bioten), Krimyčiai (1389 Cremitten), Keilau, Kirkenen (Kirkenau), Garbininkai (1479 Garbeninken, Garbeniken), Irglaukiai (1249 Irgolauken, Irgelauken, Irglauken), Liškava (1397 Lyskow, Liskauwe, Lischkau), Motarai (1361 Motern, Motren, Motrau), Pamaudai (1396 Pomauden, Pamauten), Bunzlaukiai (1450 Banzelak, Bonslack, Perlauken), Patoliai (1465 Potollen, Podollen), Pagirmiai (Pogirmen, Poirmen), Pamedijai (1396 Pomedigen, Pomedien), Papelkiai (Popelken), Pasindriai (1378 Possindire, Possindern), Pupainiai (1376 Pupayn, Pupaien, Popenen), Rūsininkai (1352 Russenig, Rüslauck, Rauscheniken), Schallen, Šyvenava (1317 Sibenow, Sebenow, Schiewenau), Skalviai (1470 Schalwen, Schalven), Tulepart-Tulen (Tulpörschken), Ublyčiai (1312 Ubolithen, Ubeliten, Oblitten), Vogelsang, Warreden (Heiligenwalde), Vilkėnai (1396 Wilkeynen, Wilkenen, Wilkienen), Vargynai (1383 Wargee, 1396 Wergin, Wargeen, Wargienen), Nauenien. Seniau Pupainiai kartu su Šyvenava kartu vadinti Windkeim. Šiose gyvenvietėse tada buvo 267 savininkai – ūkininkai ir 63 tarnai, mokėję 67 markes činšo. Priskaičiuoti 774 sklypai (vok. Haken). Tik Pamanten fiksuoti kaip vokiečių kaimas, o kituose gyventa ar vyrauta prūsų.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas