Krimyčiai

Krimýčiai (vok. Cremitten, Kremitten; rus. Lozovoje), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Vėluvos apskrityje, Tepliuvos parapijoje, Eichen seniūnijoje, 21 km į šiaurės vakarus nuo Vėluvos, 8 km į šiaurės vakarus nuo Tepliuvos, Priegliaus upės dešiniajame krante. Senąjį gyvenimą liudijo senieji piliakalniai ir kapinynai aplinkui. Apylinkėse XIII a. minėti prūsų kilmingieji Januse, Nalube, Perbande, Reitaure, Sklode, Tulnege, Wargule ir kiti. Kai kurie šie vardai vėliau žinoti Mažojoje Lietuvoje. 1389 minėti Cremitten, 1421 Crymithen. 1260 įkurta parapija. Slėnio šlaito viršuje 1370 pastatyta mūrinė bažnyčia (vėliau perdirbinėta). Ji garsėjo XVI a. drožtiniu altoriumi. Prieš 1541 veikė mokykla. Nuo 1568 kunigavo Krispinas Radewaltas (gal senųjų prūsų kilmės). XX a. pradžioje buvo 2 kaimai: Karališkųjų Krimyčių bažnytkaimis paupyje ir kilmingasis Krimyčių palivarkas 4 km į šiaurę, ties Eichen dvaru. Bažnyčią supo kapinės ir apie 10 nedidelių sodybėlių. Greta, vakarinėje pusėje, buvo Podollen dvaro didelė sodyba. Langendorfo kaime, Priegliaus pakrantėje, 1,5 km į šiaurės vakarus, buvo piliakalnis (vok. Schloss-Berg). Ten, matyt, grioviu apjuostoje užimtoje medinėje prūsų pilyje buvo įsikūrę kryžiuočiai, statę Krimyčių pilį. Pavieškelėje įkurtoje Krimyčių palivarko sodyboje buvo didelių ūkinių trobesių. Sovietai suniokotą bažnyčią susprogdino 1980. Kaime 1990 buvo tik apie 10 senų pastatų, iš palivarko sodybos nebeliko nieko. Vietovardžio kilmė – plg. liet. krimita – kas įkyrus, landus.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ordino bažnyčia Krimyčiuose, XIV a. / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Krimyčių karčema / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Krimyčių bažnyčios altoriaus dalis, XVI a. / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo