Kreuzburgo piliakalniai ir pilys
Kreuzburgo piliakalniai ir pilys. Pradžioje čia stovėjo notangų pilis, vadinta Vitija (vok. Witige). Piliakalnio aikštelė, 150×45 m dydžio, ištęsta šiaurės–pietų kryptimi. Nuo laukų iš pietų atskirta 2 pylimais ir 2 m gylio grioviu. Užėmęs notangų pilį 1241 Ordinas čia pasistatė medinę pilį Cruzeburg. 1249 šalia Kreuzburgo įvyko didysis Kriukų mūšis, kurį Ordino broliai pralaimėjo. Ordino maršalas turėjo pasirašyti kapituliacijos aktą. 54 Ordino broliai ir daugiau kaip 1000 karių paimti į nelaisvę, bet vėliau, sulaužius sutartį, visi belaisviai nužudyti. Matyt, tada notangai sudegino ir šią pilį. 1253 pilis vėl atstatyta. Per Didįjį prūsų sukilimą naujoji pilis apgulta ir po 3 metų (1263) paimta. XV a. ant piliakalnio pylimo sumūryta siena. Dabar piliakalnio aikštelėje yra kapinės. Antrasis piliakalnis yra į šiaurę nuo Kreuzburgo, Kauksteros ir Pasmaros upių santakoje. Jo aikštelė 325×250 m dydžio, apjuosta akmenų tvora. Rytų pusėje iškastas gilus griovys. Iš pietų ir rytų buvo du priešpiliai. Kryžiuočių pilies šiaurinėje dalyje stovėjo kvadratinis bokštas. Ši pilis pastatyta XIV a. pradžioje iš akmenų ir plytų. 1414 pilį sudegino lenkai. Apie 1500 pilis atnaujinta ir padidinta, bet 1520 lenkų kariuomenė pilį ir miestą vėl sudegino. 1531 ten buvo tik griuvėsiai. Iki 1566 pilyje dar gyventa, apie 1580 ji galutinai apleista ir sugriauta. Iš jos likęs tik platus griovys. XIX a. pabaigoje pilies teritorija tyrinėta. Dalis radinių pateko į Prussia muziejų. Apie pilį užrašyta padavimų.
Valdemaras Šimėnas