Kreivučiai

Kreivučiai, Krivučiai (vok. Gut Kreywutschen), dvaras ir kaimas Įsruties apskrityje, Didlaukių parapijoje, Ditavos upės kairiajame krante; 3,5 km į rytus nuo Ditavos ir Auksinės upių santakos. XV a. pabaigoje paupyje buvo Kreivučių kaimas. XIX a. viduryje buvo Kreivučių kilmingasis kulmiškasis dvaras su 29 gyventojais 8 sodybose. Jis valdė 736 margus ir 68 rykštes žemės, laikė 11 arklių, 30 galvijų, 24 avis, 17 kiaulių. Vaikai lankė mokyklą Didžiuosiuose Platėniškiuose. XIX a. pabaigoje pro pat dvaro sodybą nutiestas geležinkelis Įsrutis–Girdava. XX a. kulmiškasis Kreivučių dvaras valdė 145 ha žemės (iš jų 84 ha ariamosios), laikė 24 arklius, 100 galvijų (iš jų 25 melžiamas karves), 22 kiaules. Tada buvo vidutinė dvaro sodyba paupyje ir pora darbininkų sodybėlių. Sovietmečiu viskas sunaikinta – 1994 nieko nebuvo. Reikšmingas Kreivučių vardas. Jau vokiečių istorikas W. Friderici 1876 vietovardį Kreywuczei, Kriwuczei susiejo su senuoju žodžiu krivis (Crive) ir paminėjo, kaip galimos kulto vietos liudytojus, kitus netolimus vietovardžius – Romanupius (vok. Romanuppen), Auksinę (vok. Auxine). Romas Batūra teigė: „prie Auksinės upės yra vienintelė Nadruvoje mums žinoma vieta, kurioje matome kriv- ir Rom- kompleksą“. Jį su kulto vieta sieja ir vandenvardžiai Juodkapis ir Šernupė.

L: Friderici W. Ueber die Lage Romowʼs oder Romoweʼs des Oberpriestersitzes im heidnischen Preussen // Altpreussische Monatsschrift. Bd. 13, 1876.

Jurgis Mališauskas

Martynas Purvinas