Kreivėnų piliakalnis

Kreivėnų piliakalnis yra Vilkos upės kairiajame aukštame ir skardingame krante. Jo šlaitai statūs, per 15 m aukščio. Virš upės lygio piliakalnis iškyla net 27 m. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, šiaurės–pietų kryptimi iki 60 m ilgio; pietiniame gale apie 36 m, šiaurvakariniame – 19 m pločio. Aikštelės pietrytiniame gale yra iki 7,5 m aukščio ir 23 m ilgio pylimas. Mažesnis pylimas gal buvo ir aikštelės šiaurės vakarų gale. Kai kurie prieškario archeologai ir istorikai šį piliakalnį tapatino su rašytiniuose šaltiniuose minėta Sarekos pilimi. Archeologų netyrinėtas. Pagal išorinius požymius datuojamas XI–XV a. Nuo seno klaidingai nurodoma piliakalnio vieta. Jis buvo Kulmenų (o ne Kreivėnų) kaimo žemėse. XX a. pradžioje detaliuose žemėlapiuose (netiksliai parodžius krūmynais apaugusios Vilkos pakrantės sudėtingą reljefą) piliakalnis liko nepažymėtas. Ten piliakalniu (vok. Schloß-Berg) klaidingai pavadinta aukštuma Kulmenų kaimo laukuose. Padavimas: senovėje ant Kreivėnų buvusi pilis, kurioje gyvenęs turtingas kunigaikštis, turėjęs dukterį. Daugelis norėjo jos į žmonas, tačiau ji vis atsisakinėjusi. Atstumtieji, surinkę didelę kariuomenę, apgulė pilį. Kunigaikštis prašęs dievų pagalbos, tačiau šie nepadėję. Jis pradėjęs juos plūsti. Tuomet pilis prasmegusi. Ant kalno žmonės matydavę jaunų mergaičių ar karių būrius.

L: Crome H. Verzeichnis der Wehranlangen Ostpreußens (II. Teil.) // Prussia. Bd. 32. II. Teil. Königsberg (Pr.), 1939, S. 299 (Cullmen Szarden); LAA. II. V., 1976, p. 86–87 (Kreivėnai); Remeika J. Vilkės piliakalnis // Ką kalneliai pasakoja. Klaipėda, 1938, p. 50–51.

Linas Tamulynas

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kreivėnų piliakalnis, 2000