Kramavos piliakalnis ir kapinynas
Kramavõs pliakalnis ir kapinỹnas. Varnikų miške yra piliakalnis, vadinamas Pillberg (kartais aprašomas kaip esantis Plinken vietovėje). Jis įrengtas 2 nedidelių upelių su Katza santakoje. Šalia esantis slėnis vadinamas Hölle [Pragaru]. Piliakalnį iš rytinės pusės saugo pelkėtas Katzos upės slėnis, iš pietų ir šiaurės – gilios griovos su upeliukais. Iš vakarų piliakalnį saugo 3 pylimai ir grioviai. Vidinis pylimas 3 m aukščio, išorinis griovys 4 m gylio. Pylimų šiaurinėje dalyje yra senųjų vartų žymės. Piliakalnis turi dvi aikšteles, atskirtas 1 m aukščio pylimu ir grioviu. Vakarinė aikštelė 80×40 m, rytinė 40×20 m dydžio. 1950–1951 rytinę aikštelę ištyrė F. D. Gurevič, rado 11 pastatų liekanas. Viename pastatų rasta sudegusių grūdų. Piliakalnyje surinkta nemažai radinių: keramikos, žirklės, gintaro žaliavos, galąstuvas, žalvarinė apyrankė, pintas žiedas, indo fragmentų, svarstyklių dalių, kibiro rankena, stiklo ir emalio karoliukų, žvejybos kabliukas, pjūklas, verpstukas, žalvarinis pjautuvas. Jie datuojami nuo pirmųjų m. e. amžių iki XIV a. vidurio. Manoma, kad pilies būta III–V ir IX–XIII amžiais. Vėliau ją sau pritaikė Kryžiuočių ordinas. Nuo XIV a. vidurio piliakalnis apleistas. Gal iš pradžių buvo pirma mažesnė aikštelė, tik vėliau įrengta antra aikštelė (priešpilis). Apie piliakalnį užrašyta padavimų. Į vakarus nuo piliakalnio buvo senoji gyvenvietė. Rasta suardytų ankstyvojo geležies amžiaus pilkapių liekanų. Kramavos kapinynas tyrinėtas, tačiau duomenys neskelbti. Užsiminta, kad kapinyne laidota II–III ir VI–VII a. Minėtas kapas, kuriame rasta įvijos, diržo apkalai, segė su 3 spurgeliais ant spyruoklės. Kramavos piliakalnio ir kapinyno archeologinius paminklus tyrė I. Guise (1825), H. Krome (1890).
Valdemaras Šimėnas