knygrišykla

knygrišyklà, įmonė ar amatininko dirbtuvė, kur rišamos ir aptaisomos viršeliais knygos, brošiūruojami žurnalai ir kiti spaudiniai. Pradėjus knygas gaminti pardavimui, knygrišystė tapo rimtu amatu bei menine kūryba, atsirado knygrišyklos, kaip amatininkų dirbtuvės (Europoje – XIII–XV a., Mažojoje Lietuvoje – XV a.). Svarbiausias Mažosios Lietuvos knygrišystės centras buvo Karaliaučius. Siekdami apginti profesines teises ir gauti privilegijų knygrišiai XVI–XVIII a. ėmė jungtis į cechus. Savo nariams jie nustatydavo gamybos apimtį, produkcijos realizavimą, specialistų rengimą. Pvz., pagal 1744 patvirtintus knygrišių cecho nuostatus knygrišyklos turėjo privilegiją pardavinėti visus leidinius, skirtus religinei praktikai ir mokymui. Mažojoje Lietuvoje šios rūšies leidiniai buvo labai pelningi. Knygrišyklos prekiaudavo savo dirbtuvėse arba turguose. Knygrišiai mokyti spaustuvėse, į gamybą įtraukiami mokiniai. XVIII a. Mažojoje Lietuvoje suintensyvėjus knygų leidybai, knygrišyklos paplito Gumbinėje, Įsrutyje, Klaipėdoje, Šilutėje ir Tilžėje, XIX a. – ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose, kur buvo spaustuvių. Nuo XIX a. atsiradus laisvajai rinkai, knygrišyklos formavosi kaip verslo įmonės.

L: Kaunas D. Karaliaučiaus spaustuvininko ir Klaipėdos knygrišių ginčas dėl 1791 metų lietuviškojo giesmyno platinimo // Knygotyra. Mokslo darbai, t. 21(28). V., 1995; Knygotyra. Enciklopedinis žodynas. V., 1997.