klipis

klpis, vaikų žaidimas. Ant keturbriaunės lentelės (2×2 cm storio ir 10 cm ilgio) nusmailintais galais abiejose pusėse išraižomi romėniški skaičiai (I, III, V, X); naudota ir 60 cm lazda ar šluotkotis. Ant asfalto kreida brėžiamas apie 1 m skersmens ratas. Viena žaidėjų grupė sustodavo aplink ratą; jie turėdavo klipį ir lazdą. Likusieji, vadinami gaudytojais, stovėdavo apie 5–10 metrų toliau. Pirmieji kairės rankos pirštų galais iš rato paimdavo klipį ir mušdavo jį lazda kitai komandai, kuri turėjo gaudyti klipį. Už tai gaudavo taškų: 100 taškų už pagautą klipį viena ranka, 50 taškų – abiem rankomis, 25 taškus – prispaudus jį prie kūno. Kaskart pagavus klipį, taškai skaičiuoti dažniausiai ant žemės pagaliuku. Vėliau gaudytojų komanda turėdavo mesti klipį į ratą. Jei pavykdavo, komandos keisdavosi vietomis. Jei išmušto klipio niekas nepagaudavo, abi komandos bėgdavo pasižiūrėti, koks skaičius iškritęs ant klipio viršaus. Tiek kartų rato komanda muš klipį per smaigalį stengdamasi, kad jis nukristų kuo toliau nuo rato. Būta ir kitokių taisyklių.

L: Der redliche Ostpreuße. 48; 1997, S. 37–41.