klimatas

klmatas, krašte vidutiniškai šiltas, su nepastovia sniego danga, kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais. Krašto klimato svarbiausias savybes lemia geografinė padėtis. Mažoji Lietuva yra vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje. Teritorijos nuotolis nuo pusiaujo (6 100 km) ir šiaurės ašigalio (3 900 km) lemia bendrosios saulės radiacijos prietaką – per metus gaunama vidutiniškai 3600–3700 MJ/m². Antras globalinis veiksnys – vidutinėse platumose vyraujanti vakarų oro masių pernaša, apimanti visą troposfera ir dalį stratosferos. Krašto klimatui turi įtakos dar ir žemynų, vandenynų ir jūrų pasiskirstymas. Į vakarus plyti Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno akvatorijos, į rytus – per kelis tūkstančius, kilometrų Eurazijos žemynas. Todėl į Mažąją Lietuvą atslenka maždaug po lygiai jūrinės ir žemyninės kilmės oro masių. Skirtumai tarp Nemuno deltos žemumos ir pietryčių kalvynų lemia mikroklimato kontrastus. Nerijose ir pakrantėse mikroklimatą paįvairina smėlio kopos, apie 6% visos teritorijos užima pelkės. Vidutinė metų oro temperatūra Baltijos pajūryje yra apie 7,5 °C, Tilžėje 6,6 °C, Įsrutyje 6,8 °C. Šilčiausi mėnesiai liepa ir rugpjūtis (vidutinė oro temperatūra 16,5–17,6 °C), šalčiausi mėnesiai sausis ir vasaris (–2,5–4,5 °C). Užfiksuota žemiausia oro temperatūra –37,6 °C Tilžėje, aukščiausia + 36 °C Įsrutyje. Žiemą santykinis oro drėgnumas siekia 85–90%, dažni rūkai, gegužės–rugpjūčio mėnesių santykinis drėgnumas 70–80%. Tolstant nuo Atlanto vandenyno ir Baltijos jūros klimatas žemyninis: vidutinė metinė oro temperatūros svyravimo amplitudė nuo 19 iki 22 °C, šaltesnės žiemos, didėja oro temperatūros paros amplitudė, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras. Dėl žiemos šalčių Geldapės apylinkės vadintos Rytprūsių Sibiru. Per metus saulė šviečia 1770–1850 valandų (daugiau pajūryje). Saulėčiausi vasaros mėnesiai – vidutiniškai po 250–300 saulėtų valandų (apie 50% dienų trukmės), o žiemą, vyraujant debesuotiems ir apsiniaukusiems orams, saulėtų valandų būna tik po 40–60 per mėnesį (tik 10–20% dienų trukmės). Rudenį, žiemą ir pavasarį beveik visoje Mažojoje Lietuvoje vyrauja pietvakarių ir pietų vėjai (pakrantėje pietryčių), vasarą – pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų vėjai. Vidutinis metinis vėjo greitis Baltijos jūros pakrantėje siekia 5,5–6,5 m/s, o tolstant į sausumą sumažėja iki 3–4 m/s. Šaltuoju metų laiku dėl aktyvios cikloninės veiklos vėjo greitis 1–2 m/s didesnis negu vasarą. Stipriausi vėjai rudenį ir žiemą būna pietryčių, pietų ir pietvakarių krypčių, o vasarą – vakarų krypties. Rudenį ir žiemą Baltijos pajūryje dažnos ↑audros: vidutiniškai 30–35 dienas per metus pučia stipresni kaip 15 m/s vėjai. Kritulių per metus iškrinta vidutiniškai 500–728 mm, didelė dalis jų tenka šiltajam laikotarpiui (IV–X mėn.). 1927 Tilžėje užfiksuota 990 mm kritulių. Iš viso per metus lyja ar sninga vidutiniškai 1000–1100 valandų (žiemą 180–250 val./mėn., o vasarą 100–130 val./mėn.). Vidutiniškai 20–30 dienų per metus griaudėja perkūnija, 3–4 kartus iškrinta kruša. Sniego danga dėl dažnų atlydžių būna nepastovi, didžiausias storis retai viršija 10–15 cm. Iš viso per žiemą būna 70–80 dienų su sniego danga. Pirmasis sniegas iškrinta lapkričio mėnesio pabaigoje, nutirpsta kovo mėnesio gale. Nors Mažosios Lietuvos klimatas švelnesnis nei Didžiojoje Lietuvoje, kolonistams iš Vakarų jis buvo atšiaurus. Tik 153 dienos per metus tiko laukų darbams, tik 185 dienas nebūdavo šalnų. 125 dienas pūsdavo žvarbūs žiemos vėjai. Lapkričio 10 d. įsiviešpataudavo žiema, tekdavo baigti lauko darbus. Krašto klimatas vertė ūkininkus skubinti žemės ūkio darbus. Pajūryje ir pamariuose vargino didesnė drėgmė. Per metus vidutiniškai 8–15 dienų siautėja pūgos.

Dar skaitykite gamtinės nelaimės.

L: Ostpreussen. Leistung und Schicksal. Essen; Heimatatlas für Ostpreussen. Leipzig, 1927.

Arūnas Bukantis

MLFA

Iliustracija: Rytprūsių klimato juostų žemėlapis / Iš leidinio „Geographie Ostpreußens“, Heft 32