Klaipėdos Kūlių vartai

Klapėdos Kūli vatai. Tai buvo vieneri iš trijų vartų, įrengti miesto gynybiniame pylime XVII a., Akmenų pylimo gatvės gale. Nuo šių vartų medinis tiltas per apsauginį griovį vedė į raveliną ir tolyn į apylinkes. Pylimo šlaite buvo iškastas 20 m ilgio tunelis skliautine perdanga, dengtas čerpių stogu. Tunelio vidinės sienos buvo nelygios, su įvairiomis nišomis, kyšuliais ir stulpais. Iškilus užpuolimo grėsmei tarp jų įsprausdavo gulsčius rąstus – užtvaras, tarp jų prikraudavo akmenų. Tunelio plotis 3–5 m. Miesto pusėje abipus vartų buvo mūrinės sargybinės patalpos. Iki XVIII a. vidurio vartai tobulinti. Praradusi gynybinę reikšmę, pagrindinė vartų dalis nugriauta 1820. Kitos dalys nukentėjo per 1854 gaisrą. 1859 vartai rekonstruoti, šalia jų įrengta įstaiga, kontroliavusi įvažiavimą į miestą. Dar 1870–1880 apylinkių laukininkai, per anksti (iki 6 valandos ryto) atvykę prie vartų, rasdavo juos užrakintus (kad miestiečių nežadintų dardantys vežimai). XX a. I pusėje vartų liekanos baigtos ardyti plytoms. Jų vardas siejamas su žemaičių kūlis (akmuo).

Jurgis Reisgys

Jonas Tatoris

Iliustracija: Kūlių vartų gatvės namas (kairėje), kuriame gyveno J. Sembritzkis, XX a. pradžia / Iš Marijos Krukytės albumo