Klaipėdos krašto keliai

Klapėdos krãšto kelia. Šimtmečiais populiariausiu ir lengviausiai įveikiamu Klaipėdos krašto keliu buvo trasa Kuršių nerijos pajūriu, vėliau virtusi oficialiu pašto keliu, tarptautinio kelio Karaliaučius–Klaipėda–Ryga ruožu. Kitur naudotasi menkais vieškeliais, pamažu tiesintais ir geriau įrengtais. XIX a. pradžioje pradėti tiesti plentai (1830–1832 iš Tilžės iki Lauksargių). 1842 karaliaus Friedricho Wilhelmo IV nurodymu pradėtas grįsti plentas Tilžė–Klaipėda (baigtas 1853 X 1). 1845 nutiestas plentas iš Klaipėdos į Gargždus, 1857 – žvyrkelis į Plikius, 1863 – į Bajorus ir į Budelkiemį–Šernus–Pėžaičius (naujas tiltas per Miniją pastatytas 1871). 1870 iš Bajorų nutiestas kelias į Nemirsetą, iš Priekulės iki Lankupių, iš Kretingalės į Cartus (su tiltu per Danę). Vėliau pastatytas tiltas per Danę ties Luizės dvaru. 1880 įsteigta provincijos tiltų valdyba, perėmusi plentų priežiūrą ir statybą iš apskrities valdybos. Po 1884 nutiesti vieškeliai į Lapiniškes, Slengius–Dinviečius, Kebelius, Poškas, Baitus, Draverną ir kitur. 1892 baigti plentų ruožai Dovilai–Baitai (su tiltu per Miniją), Budrikai–Mišeikiai, Baukškarališkių–Šatrių tiltas. 1896 nutiesti keliai Mišeikiai–Dovilai, Radeiliai–Kėkštai, o 1905 – Klaipėda–Pėžaičiai. Iki 1910 nutiesti plentų ruožai Vilkyčiai–Aisėnai (su tiltu per Veiviržą), Mickai–Lūžija. 1902–1903 žvyruotas kelias Smiltynė–Juodkrantė Kuršių nerijoje. 1855 baigtas plentas į Žemaičių Naumiestį, 1872 – iš Šilutės į Rusnę (tik tarpukariu ties Šlažais ten pastatytas prezidento K. Griniaus tiltas, kuriuo galima buvo įveikti potvynių užliejamą ruožą). 1892 pastatytas metalinis tiltas per Šyšą, plentas Verdainė–Kulėšai. 1892–1893 tiesti vieškeliai Žibai–Kurpiai, Saugos–Žagatpurviai, Pašyšiai–Juknaičiai, Kintai–Minė. 1831 nutiestas kelias Tilžė–Dinkiai–Katyčiai. 1867 atnaujintas senasis plentas Mikytai–Vilkyškiai. 1876 tvarkant plentą Tilžė–Mikytai perstatyti metaliniai tiltai per Užlankį ir Kurmežerį. 1895 nutiesti Mantvilaičių–Tamošaičių, Katyčių–Laugalių plentai. 1894 pradėtas tiesti vieškelis Vilkyškiai–Šereiklaukis, žvyrkelis Lumpėnai–Strazdai–Vilkyškiai–Oplankis. 1903 nuspręsta tiesti Aisėnų–Galsdonų kelią. Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuva, išasfaltuotas plentas Mikytai–Pagėgiai. Nutiestas žvyrkelis Pagėgiai–Gudai, pratęsęs Mikytų–Natkiškių–Grygalių vieškelį. 1925 akmenimis grįsta to kelio dalis Pagėgiai–Grygaliai, 1937 Grygaliai–Gudai. 1928 Klaipėdos krašte buvo 493 km plentų.Tuomet 1000 km² krašto ploto teko 204,1 km plentų,o 1000 gyventojų – 3,5 km (Didžiojoje Lietuvoje atitinkamai tik 21 km ir 0,56 km). Tuomet gerai įrengtų plentų tinklas krašte buvo beveik 9 kartus tankesnis nei Didžiojoje Lietuvoje, nors neprilygo Vakarų Europai (tuomet Vokietijoje buvo 447 km, Prancūzijoje 914 km, D. Britanijoje1 250 km plentų /1000 km²). 1928 Klaipėdos krašto kelių reikalams išleista 1 400 00 Lt (38,6% Didžiosios Lietuvos išlaidų plentams).

Dar skaitykite keliai.

Jonas Putrius

Martynas Purvinas