Klaipėdos krašto geležinkeliai

Klapėdos krãšto geležnkeliai. 1875 geležinkelis sujungė Tilžę su Klaipėda. Tuo metu sumūrytas Klaipėdos geležinkelio stoties pastatas. 1892 Tilžės–Klaipėdos geležinkelio linija pratęsta iki Bajorų, o 1902 atskira šaka nutiesta iš Pagėgių į Lauksargius. Lietuvos laikais Klaipėda geležinkelio linijomis per Skuodą, latvių Priekulę sujungta su Mažeikiais, Šiauliais (per Telšius ir Pagėgius). Per Klaipėdą susisiekta su Vokietija ir Latvija (linija Berlynas–Ryga). Šios linijos garvežiai būdavo keičiami Šilutės depe. Europinio standarto dekrug, plačiųjų geležinkelio linijų ilgis Klaipėdos krašte sudarė apie 130 kilometrų. Vietinio susisiekimo poreikiams gerinti krašto administracija 1906 nutiesė pirmąsias siaurojo geležinkelio linijas (bendras ilgis apie 100 km). Svarbiausios: Klaipėda–Plikiai (15,1 km), Klaipėda–Laugaliai, Klaipėda–Pėžaičiai (34,8 km), Pagėgiai–Panemunė–Tilžė–Smalininkai (58 km) ir Šilutė–Kulėšai (prie Žemaičių Naumiesčio) (14,2 km). Pirmojo pasaulinio karo metais siaurojo geležinkelio linija iš Šilutės tęsta iki Žemaičių Naumiesčio, planuota ją tęsti tolyn pro Telšius iki Mažeikių. Siaurojo geležinkelio (bėgių plotis 1000 mm) naudojimas jo šeimininkams (savininkė – Įsruties akcinė bendrovė Kleinbahngesellschaft, vėliau Klaipėdos AB Memeler Kleinbahn, AG, Memel) buvo nuostolingas. 1942 siauraisiais geležinkeliais važinėjo 5 garvežiai, 8 keleiviniai vagonai, 3 paketų vagonai, 78 prekiniai vagonai. 1914 vežta 81 115 keleivių ir 46 153 t krovinių; 1939 – 78 554 ir 69 195; 1942 – 230 201 ir 71 920. Po Antrojo pasaulinio karo siaurieji geležinkeliai uždaryti, bėgiai išardyti, o garvežiai atiduoti į metalo laužą. Veikianti siaurojo geležinkelio linija išliko tik Traksėdžių durpių kraiko įmonėje prie Šilutės. Daugybė buvusių stotelių sunaikinta po Antrojo pasaulinio karo. Liko tik centrinių stočių pastatai Šilutėje ir Klaipėdoje, dabar jie naudojami kitiems tikslams. Apie Pagėgių–Smalininkų siaurąjį geležinkelį rašė Johannesas Bobrowskis romane Lietuviški fortepijonai (lietuviškai 1968).

L: Gelžinis M. Mano gimtinė – Klaipėdos kraštas. Klaipėda, 1933; Pupšys V. Susisiekimas // Lietuvininkų žemė. K., 1994, p. 98.

Vladas Pupšys

Henrikas Švambarys

Iliustracija: Klaipėdos geležinkelio stotis, 1936 / Iš Klaipėdos universiteto Mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Iliustracija: Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis, 1936 / Iš Klaipėdos universiteto Mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo