Klaipėdos kapinės
Klapėdos kãpinės. Pirmosios miesto kapinės veikė prie bažnyčių. XVII–XVIII a. pradžioje miestiečiai laidoti šalia Akmenų (Kūlių) vartų ant supilto gynybinio bastiono. XVIII a. pradėta laidoti šalia Jono bažnyčios prie Turgaus gatvės. 1740–1820 miesto kapinės veikė dešiniajame Danės krante, prie dabartinės Naujo sodo gatvės (pritrūkus vietos XIX a. kapinės paverstos skveru). Nuo 1820 iki sovietmečio miesto krikščioniškųjų konfesijų didelės kapinės buvo dabartinio Skulptūrų parko vietoje. Jų centre stovėjo mūrinė šarvojimo koplyčia (1938 kapinių pietrytiniame pakraštyje pastatyta nauja koplyčia). Stokojant vietos kapinės plėstos, arba, užpylus sluoksnį žemės, mirusieji laidoti antrąsyk. Šiose kapinėse būta brangių akmens paminklų (Gerlachų, Schlewies, Wiese šeimų, pirklio Wienerio ir kitų), puošnių tvorelių, turtingos augmenijos. Kapinės buvo pavyzdingai tvarkomos ir prižiūrimos. Ten pastatytas paminklas 1923 žuvusiems lietuviams sukilėliams. Mieste veikė ir kitų konfesijų kapinės. Reformatai 1725 bastiono (prie Grįžgatvio gatvės) viduje įkūrė kapines, veikusias iki XIX a. pradžios. Prie katalikų bažnyčios (šalia dabartinės S. Daukanto g.) XVIII a. pab.–XIX a. I pusėje įrengtos katalikų kapinės. XIX a. I pusėje žydams išskirtas 1 gynybinis ravelinas tarp bastionų kapinėms įrengti. Vėliau, užpylus griovius, šios kapinės išplėstos, pakraštyje pastatytas mūrinis ritualinių paslaugų pastatas. Čia judėjai laidoti iki nacių aneksijos 1939. Šalia Senamiesčio turgavietės, vidinėje pylimo pusėje, XVII–XIX a. pradžioje būta kareivių kapinių. Jose laidoti ir aplinkiniai gyventojai. Miesto kapinės būdavo aptveriamos mūrinėmis, lentinėmis, metalinėmis tvoromis, apsodinamos gyvatvorėmis. Uždarius senąsias kapines, jų vietoje buvo įrengti skverai, statyti pastatai.
Priemiesčių kapinės. Prie įvažiavimo į miestą būdavo kapinaitės, kur užkasdavo nuteistųjų myriop lavonus. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus žuvusieji Vokietijos kareiviai laidoti priemiestiniame parke – netoli kareivinių (dar Didvyrių prieglobstis). Savo kapinaites turėjo priemiestiniai dvarai (Sendvaris), žvejų kaimai (Smeltė, Bomelio Vitė, Melnragė). Didžiausios buvo Vitės kapinės, veikusios XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje (netoli Kuršių marių ir dabartinio stadiono). Jos buvo kvadratinės, takų perskirtos į 4 dalis, centre palikta apskrita aikštelė vežimams su katafalkais apsisukti. Iš 3 (labiausiai vėjuotų) pusių kapines nuo užpustymo smėliu saugojo pylimas. 1873 Vitės kapinės pertvarkytos, o 1920 – uždarytos. Dabar skvere išlikęs paminklas rusų kariams, žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą.
Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994.
Jonas Tatoris
Iliustracija: Buvusios Klaipėdos miesto kapinės, XIX a. I pusėje paverstos skveru. Dešinėje – baptistų bažnyčia. G. Waldhauerio litografija / Iš Jono Tatorio knygos „Senoji Klaipėda“, 1994
Iliustracija: Pokario antkapinėje lentoje – žinomų klaipėdiškių Kybrancų pavardė, 1973
Iliustracija: Pokario antkapinėje lentoje – žinomų klaipėdiškių Brakų, Pėteraičių pavardės, 1973
Iliustracija: Kapinių varteliai, 1973