Klaipėdos jūreivių rengimas

Klapėdos jūrevių rengmas. 1923 Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuvos Respublika, prie Kauno aukštosios technikos mokyklos įkurtas Jūrininkų skyrius, vadintas ir Jūrininkystės mokykla (priimta per 20 jaunuolių). Mokyta jūrų astronomijos, navigacijos, jūrų praktikos, laivų statybos, anglų kalbos ir kitų dalykų. 1924 kursantai plaukiojo Kuršmarėse, atliko praktiką uosto tarnybos laivuose. Kai kurie praktikavosi užsienio laivuose. 1925 iš 16 baigusių mokslą lietuvių 15 praktikavosi suomių laivų savininko Gustavo Eriksono burlaivių laivyne. 1925–1928 barku Archibald Russel 7 lietuviai 2 reisais iš Anglijos į Australiją apiplaukė pasaulį, 8 plaukiojo barku Olivebank. 1925 LR susisiekimo ministerija nutarė nesteigti jūreivystės mokyklos, o specialistus rengti užsienyje. Iš 15 baigusiųjų Jūrininkų skyrių 10 mokėsi toliau ir 1930 baigė Abo Navigacijos institutą Suomijoje, tapo tolimojo plaukiojimo kapitonais. Daugelis jų vadovavo 1936 pradėto kurti Baltijos lietuviško laivyno laivams. 1939 63 lietuviai buvo baigę jūrų mokslus ar dar mokėsi (jūrų teisės ir administravimo, prekybos, laivų statybos, mechanikos, šturmanų ir kapitonų tarnybos) užsienyje (Latvijoje, Italijoje, Prancūzijoje). Klaipėdoje 1933 veikė jūreivių vairininkų kursai (vadovas jūrų kapitonas A. Daugirdas). 1936 Smiltynėje įsteigta Buriavimo mokykla, Klaipėdoje – jūros šaulių ir jūros skautų jūrininkystės ir jūrų karo dalykų kursai. Į Lietuvos Baltijos Lloydo 1938 Klaipėdoje organizuotus kursus gauta net 1700 pareiškimų, priimti 28 jaunuoliai. Paskaitas skaitė generolas Tadas Daukantas, Klaipėdos uosto vyresnysis locmanas Mykolas Limba.

Nastazija Kairiūkštytė

Viktoras Senčila