Klaipėdos anglikonų bendruomenė

Klapėdos anglikõnų bendrúomenė. Anglai prekybininkai bei amatininkai uostamiestyje ėmė kurtis XVIII a. II pusėje. Per trumpą laiką jų kolonija tapo įtakinga ir pasiturinti. Melstis rinktasi uostamiesčio biržos salėje, baptistų koplyčioje. Savi maldos namai pastatyti 1861–1863 Anglijos vicekonsulo Klaipėdoje V. Kempbelo rūpesčiu. Tai buvo tipiška nedidelė anglikonų bažnyčia: storasienė, turėjo 1 aukštesnį bokštą, turtingą vidaus įrangą. Virš altoriaus kabėjo Anglijos imperijos herbas su 2 liūtais, buvo puikūs vargonai. Šalia marmure aukso raidėmis buvo išrašytos maldos Tėve mūsų, Tikėjimo išpažinimas ir Dekalogas. Bažnyčioje tilpo 200 žmonių, 150 sėdimų vietų. Pirmasis kunigas – de Havillandas, vėliau Hefferis, Price ir kiti. XIX a. pabaigoje prekyboje įsigalėjo žydai, vokiečiai, Klaipėdos anglikonų bendruomenė sunyko. Nebenaudojamus maldos namus 1904 dovanojo magistratui, įsipareigojusiam jų niekad nenugriauti. Po Pirmojo pasaulinio karo čia retkarčiais laikytos vokiškos ir lietuviškos pamaldos. Šios (1936 Jakų dvare pastačius radijo stotį) transliuotos visai Mažajai Lietuvai. 1944 pabaigoje maldos namai padegti. Bažnyčia nugriauta sovietmečiu.

Albertas Juška

Iliustracija: Anglikonų bažnyčia dešinėje gyvenamojo namo Malkų gatvėje. Šia gatve ėjo tramvajaus linija / Iš Viktoro Raševskio rinkimo