klaipėdiškių pilietybė 1939

klaipėdškių pilietýbė 1939. Hitlerinei Vokietijai 1939 III 22–23 okupavus Klaipėdos kraštą, daugelis lietuvių pasitraukė į Lietuvą. Krašte pasilikusių gyventojų pilietybės klausimas buvo išspręstas tarpvalstybine Sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Reicho dėl Klaipėdiškių pilietybės. Sutartis šalių įgaliotųjų atstovų pasirašyta 1939 VII 7 Kaune ir ratifikuota 1939 XI 9 Berlyne. Dokumente rašoma: Lietuvos pilietis, kuris 1) 1924 VII 30 arba optuodamas Lietuvos pilietybę buvo nustojęs Vokietijos pilietybės, arba 2) yra vokiečių tautybės ir Lietuvos pilietybę įgijo optavimu, arba 3) gimimu, legitimacija ar ištekėjimu išveda savo pilietybę iš nr. 1 ar nr. 2 nurodytų asmenų, laikomas Vokietijos pilietybę įgijusiu 1939 III 22. Tai netaikoma tiems lietuvių tautybės asmenims, kurie prieš šios sutarties pasirašymą savo gyvenamąją vietą iš Klaipėdos krašto perkėlė į Lietuvą. Gyvenamoji vieta laikoma perkelta, jeigu asmuo savo nuolatinio apsigyvenimo vietą yra apleidęs, būdamas pasiryžęs į ją nebegrįžti. Lietuvių tautybės asmenims buvo suteikta teisė iki 1939 XII 31 kreiptis į Lietuvos Generalinį konsulatą Klaipėdoje dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. Į vyro pilietybės pareiškimą įrašoma jo žmona, į tėvo – jo santuokiniai vaikai iki 18 metų, į motinos pareiškimą – jos pavainikiai vaikai iki 18 metų. Įgijus vienos valstybės pilietybę, kitos valstybės pilietybės netenkama. Sutartis įsigaliojo jos ratifikavimo dieną.

Dar skaitykite optacija.

L: Vyriausybės žinios. Kaunas, 1939 XI 18, nr. 676, p. 695–697.

Iliustracija: Martyno Toleikio pilietybės liudijimas, išduotas Lietuvos generalinio konsulo 1939 12 30 / lš Arūnės Arbušauskaitės knygos „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939“, 2001