Kintų parapijos kaimai

Kint parãpijos káimai (skliausteliuose vietovardžio kilmė): Áukštumalė (: upėvardis Áukštumala), Bložia (: pavardė Blõžė, Bložỹs), Gaicia (: pavardė Gaicius), Jõciškiai (: pavardė Jocỹs), Kliškiai (pavardė Kilius, Kilỹs), Kinta (: pavardė Kiñtas), Kiuõšiai (: pavardė Kiõšis), Kiškia (: pavardė Kškis), Klumbia (: pavardė Klumbỹs), Krõkai (: pavardė Krõkas), Lamsočiai (: pavardė Lampsatis), Macblỹdžiai (: pavardė Mãcas + Blỹdžius), Mnė (: upė Mnė), Mockia (: pavardė Mockus), Mužė (: pavardė Mužė), Paura (: pavardė Páura), Povilai (: pavardė Póvilas), Prėcmai (: pavardė Prcimas), Ragašiai (: pavardė Ragašis), Raudžiai (: pavardė Raudžius), Rgalė (: pavardė Rūgalis, upėvardis Rūgalė), Sakuõčiai (: pavardė Sakuõtis), Stankiškiai (: pavardė Stankus), Suvernai, Suvėnai (: pavardė Suvenas), Šaukiai (: pavardė Šaukỹs), Šturma (: pavardė Štùrma), Uogalia (: pavardė Uoga), Vabala (: pavardė Vãbalas), Veñtė (: balt. *vent- linkti, lenkti), Vepria (: pavardė Vepris), Žynia (: pavardė Žynys). Vieni gyvenviečių pavadinimai veda mus į žiląją senovę, į baltiškuosius bendrystės laikus, kaip Mnė, Veñtė ir Žynia, kiti rodo gyventojų įsikūrimą prie vandens, kaip Áukštumalė, Krõkai ir Rgalė. Iš 83% pavardinęs kilmės pavadinimų dauguma (32%) jų liudija apie gyvenviečių įkūrėjų etninę priklausomybę, jų pavardžių kuršių–latvių kilmę, kaip Gaicius, Klius, Kiñtas, Kiõšis, Lapsatis, Mužė, Páura, Prėcimas, Suvenas ir Vepris. Kituose pavadinimuose atsispindi tik arba beveik tik Mažojoje Lietuvoje težinomos pavardės, kaip Blydžius, Klumbys, Póvilas, Ragašius, Raudžius, Sakuõtis, Šaukẽlis, Šturma ir Uogius, sudarantys 29% visų pavadinimų. Kita vertus, 22% jų yra iš pavardžių, žinomų visoje Lietuvoje, kaip Blõžė, Jõcius, Kškis, Mãcas, Mockus, Stankus ir Vabalas. Vadinasi, Kintų parapijoje susidarė savitas gyventojų klodas, artimas kuršiams–latviams, žemaičiams ir lietuviams, taigi pamariškių lietuvininkų klodas.

Vilius Pėteraitis