Kintų parapijos kaimai
Kint parãpijos káimai (skliausteliuose vietovardžio kilmė): Áukštumalė (: upėvardis Áukštumala), Bložia (: pavardė Blõžė, Bložỹs), Gaicia (: pavardė Gaicius), Jõciškiai (: pavardė Jocỹs), Kliškiai (pavardė Kilius, Kilỹs), Kinta (: pavardė Kiñtas), Kiuõšiai (: pavardė Kiõšis), Kiškia (: pavardė Kškis), Klumbia (: pavardė Klumbỹs), Krõkai (: pavardė Krõkas), Lamsočiai (: pavardė Lampsatis), Macblỹdžiai (: pavardė Mãcas + Blỹdžius), Mnė (: upė Mnė), Mockia (: pavardė Mockus), Mužė (: pavardė Mužė), Paura (: pavardė Páura), Povilai (: pavardė Póvilas), Prėcmai (: pavardė Prcimas), Ragašiai (: pavardė Ragašis), Raudžiai (: pavardė Raudžius), Rgalė (: pavardė Rūgalis, upėvardis Rūgalė), Sakuõčiai (: pavardė Sakuõtis), Stankiškiai (: pavardė Stankus), Suvernai, Suvėnai (: pavardė Suvenas), Šaukiai (: pavardė Šaukỹs), Šturma (: pavardė Štùrma), Uogalia (: pavardė Uoga), Vabala (: pavardė Vãbalas), Veñtė (: balt. *vent- linkti, lenkti), Vepria (: pavardė Vepris), Žynia (: pavardė Žynys). Vieni gyvenviečių pavadinimai veda mus į žiląją senovę, į baltiškuosius bendrystės laikus, kaip Mnė, Veñtė ir Žynia, kiti rodo gyventojų įsikūrimą prie vandens, kaip Áukštumalė, Krõkai ir Rgalė. Iš 83% pavardinęs kilmės pavadinimų dauguma (32%) jų liudija apie gyvenviečių įkūrėjų etninę priklausomybę, jų pavardžių kuršių–latvių kilmę, kaip Gaicius, Klius, Kiñtas, Kiõšis, Lapsatis, Mužė, Páura, Prėcimas, Suvenas ir Vepris. Kituose pavadinimuose atsispindi tik arba beveik tik Mažojoje Lietuvoje težinomos pavardės, kaip Blydžius, Klumbys, Póvilas, Ragašius, Raudžius, Sakuõtis, Šaukẽlis, Šturma ir Uogius, sudarantys 29% visų pavadinimų. Kita vertus, 22% jų yra iš pavardžių, žinomų visoje Lietuvoje, kaip Blõžė, Jõcius, Kškis, Mãcas, Mockus, Stankus ir Vabalas. Vadinasi, Kintų parapijoje susidarė savitas gyventojų klodas, artimas kuršiams–latviams, žemaičiams ir lietuviams, taigi pamariškių lietuvininkų klodas.
Vilius Pėteraitis