Kęstučio brasta

Kęstùčio brastà (vok. Kinnstottinbrast), brasta Johannisburgo apskrityje, pietiniuose Rytprūsiuose. 1437 Kryžiuočių ordino magistras Paulius von Russdorfas, skirdamas žemę dviems vokiečiams, ribą pažymėjo uff Kinnstottinbrast bey dem Arischen wegk [nuo Kęstučio brastos iki Ario kelio]. Matyt, šis vietovardis susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Kęstučio XIV a. žygiais į Prūsą ar su kitu baltų Kęstučiu (Kinnstottu). Spėjama Kęstučio brastą buvus tarp Ario miestelio ir Gregersdorfo kaimo, į šiaurės rytus nuo Spirdingo ežero, per upelį-protaką tarp 2 didelių ežerų. Žygiuojant pro šias vietas tekdavo eiti sąsmauka tarp šių ežerų ir keltis per protaką. Toks persikėlimas kovų ar bėgimo iš nelaisvės metais galėjo būti įsimintinas įvykis.

LE

Martynas Purvinas