Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kaukai, 1

Kiaukai, kaimas ir seniūnija Pakalnės apskrityje, Lapynų valsčiuje.

Kauka, 1, Kiaukai (vok. Kiaucken, Kiauken, nuo 1938 Wartenfeld, rus. Zalomovo), kaimas ir seniūnija Pakalnės apskrityje, Lapynų valsčiuje, 13 km į pietvakarius nuo Kaukėnų, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Lapynų, Agnytės upelio kairiajame krante. 1785 minimi Kiauken. 1894 įkurta vienklasė pradžios mokykla. Jos namas 1904 pastatytas prie Lapynų–Kalnininkų vieškelio. Mokyklą lankė 42 vaikai iš Kaukų ir Ragingės dvaro. 1905 buvo 255 gyventojai, tik 1 užsirašė lietuviu. 1938 buvo 183 gyventojai. Kaukai įsikūrę griovių tinklu nusausintoje, pylimais nuo potvynių apsaugotoje Nemuno deltos vietovėje, tik 0,1–0,5 m pakilusioje virš vandens lygio. Pro rytinį Kaukų galą praeityje vingiavo Senoji Gilija. XX a. pradžioje apie 30 sodybų buvo išrikiuotos taisyklinguose sklypuose palei vieškelį ir laukų kelius. Senos ir didelės sodybos, vėjo malūnas stovėjo palei vieškelį. Kaukų žemių pakraštyje kūrėsi mažų sodybėlių eilės. Sovietai Kaukus sunaikino: 1978 buvo tik 1 sodyba. Vietovardis gali būti kilęs iš pavardės Kaũkas arba iš liet. kaũkas – gera, turtus nešanti namų dvasia, aitvaras. Gretiminė lytis Kiauka kilusi iš pavardės Kiáuka (: liet. kiáukas – mažas vyrukas, kiáukė – menka moteris).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas