Mažosios Lietuvos
enciklopedija

katalikų bažnyčių pastatai

Mažosios Lietuvos katalikų bažnyčių architektūra.

katalkų bažnýčių pastata. Nuo 1525 protestantizmui tapus Prūsijos valstybine religija, tik kai kur statytos katalikų šventovės. Kaip atrodė senųjų katalikų šventovės, žinių nėra. Sekant krašte paplitusiu neogotikiniu stiliumi 1854 pastatyta raudonplytė bažnyčia Žibuose. Naudota krašte dažna nedidelės šventovės architektūrinė schema (kartota daugelyje protestantų šventovių): įėjimas į pastatą pabrėžtas virš jo iškeltu varpinės bokšteliu. Šios bažnyčios išorė labai kukli, puošmenų mažai, šventovė nesiskyrė nuo krašto valdinės architektūros pastatų. Galbūt tą lėmė kuklios katalikų bendruomenės išgalės. Panaši katalikų bažnyčia (tik išradingiau papuošti stogo skydai) XIX a. pabaigoje pastatyta Šilgaliuose. Puošnesnės ir didesnės bažnyčios statytos svarbiausiuose miestuose: 1851 Tilžėje, 1863 Klaipėdoje. Jas puošė aukšti bokštai su smailėmis viršuje, raudonplyčius statinius gyvino gausūs piliastrai ir kita. Tų pastatų neogotikiniam stiliui būdingos sąsajos su senaisiais Ordino pastatais. Viešvilėje privačiame name veikusi katalikų koplyčia 1863 perstatyta į bažnytėlę su bokšteliu bei priestatais. 1869 į Ropkojus perkeltas senasis medinis katalikų bažnyčios pastatas iš Vainuto Žemaitijoje. Vėliau perstatoma ir plečiama ši šventovė liko atvežtinės architektūros pavyzdžiu. Ateiviams iš katalikiškos Varmės ir Didžiosios Lietuvos naujos bažnyčios statytos pietiniuose miestuose (Geldapėje ir kitur), rytiniame pasienyje (Eitkūnuose ir kitur). 1902 atvykėliams Įsrutyje pastatyta grakšti šventovė. Sekant Šiaurės Europos bei Ordino architektūra krašte statytos vienabokštės bažnyčios labiau panėšėjo į evangelikų liuteronų maldos namus nei į Didžiosios Lietuvos katalikų bažnyčių pastatus – dvibokščius, puošnius, statytus nusižiūrėjus į Pietų ir Vidurio Europos pavyzdžius. Tarpukariu daugiau katalikų bažnyčių atsirado Klaipėdos krašte, kai ten atsikėlė daugiau katalikų iš Didžiosios Lietuvos. Didelis modernios architektūros bažnyčių pastatyta Pagėgiuose – naujosios apskrities centre. Kuklesnė vienabokštė katalikų bažnyčia iškilo Priekulėje. Smalininkuose įsirengta evangelikų liuteronų buvusioje koplyčioje. Antrojo pasaulinio karo metais apgriautos katalikų bažnyčios sovietmečiu naikintos. Taip buvo visai nugriauta didžioji Klaipėdos katalikų bažnyčia, per buvusį šventorių nutiesta nauja gatvė, bažnyčios vietoje pastatyti nauji gyvenamieji pastatai, parduotuvė. Pagėgių katalikų bažnyčia perdaryta į gaisrinę (po 1990 ši šventovė atstatyta). Buvo susprogdinta didžioji katalikų bažnyčia Tilžėje (po 1990 Lietuvos pastangomis ten pastatyta nauja šventovė). Geriau išliko Šilutėje, Priekulėje, Ropkojuose, Viešvilėje, Smalininkuose, Įsrutyje.

L: Juška A. Mažosios Lietuvos bažnyčia. Klaipėda, 1997.

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Pilkalnio katalikų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos katalikų bažnyčia, iki 1922(?) / Iš Viktoro Raševskio rinkinio