karūnos

karnos (vok. Kronen), gyvenamųjų ir kitų patalpų puošmena Mažojoje Lietuvoje:

1. Dekoratyvinės karūnos iš nendrių, šiaudų, plunksnų, kiaušinių lukštų buvo paplitusios krašte XIX a. pabaigoje. Jas gamindavo šventėms (dukters gimtadieniui, mokykloje sulaukę atostogų). Paprasčiausios karūnos (artimos Didžiosios Lietuvos sodams) darytos iš šiaudų ar nendrių (šias virindavo, kad suminkštėtų). Iš maždaug pėdos (apie 0,3 m) ilgio šiaudų padarytas karūnos rėmas – didelis oktaedras (daugiasienis 6 viršūnėmis). Jo kampuose kabinti 4 maži oktaedrai, ant šių kampų – dar mažesni oktaedrai ir taip toliau. Tokios karūnos viduje kabintas paukštis, padarytas iš išsiurbto kiaušinio lukšto. Karūnas dar puošdavo popierinės rožės. Minima ypač daili XIX a. pradžios karūna iš Klaipėdos apskrities, nupinta Strunkaičių šeimoje iš virintų nendrių. Karūnos darytos ir iš šakelių, įvairaus popieriaus. Minimos karūnos su eglišakiais, puoštos rožėmis iš įvairiaspalvio popieriaus. Karūnos darytos ir iš ryškiai dažytų plunksnų, išsiurbtų kiaušinių lukštų. Karūnas kabindavo ant lubų sijos stubos viduryje. Tai buvo neilgaamžė puošmena – karūnos kabodavo, kol apdulkėjusias ir musių nutupėtas jas pakeisdavo naujomis. Trapios karūnos retai buvo fiksuojamos, apie šią savotišką Mažosios Lietuvos tautodailės šaką mažai kas žinoma.

2. Apšvietimo karūnos (sietynai, žibintai) gamintos iš medžio ar metalo. Į jas įstatydavo žvakes ar kita.

L: Kurschat A. Haus und Hausgerät im preußischen Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft Bd. 5. Heidelberg, 1911, S. 441–442.