Karijeičių kapinynas

Karijeičių kapinýnas, Kareičių kapinýnas. Karijeičių apylinkės buvo gyvenamos nuo senų laikų. Žinotas šalia Karijeičių buvęs suardytas žalvario amžiaus pilkapynas. Minėtas „šalia ežero“ po akmeniu rastas penkių antkaklių lobis. Girmavos upelio pakrantėje, kalvos šlaite, yra ilgalaikis kapinynas, 1884–1885 tyrinėtas O. Tischlerio (ištirta apie 400 kapų, rezultatai neskelbti). 1897 A. Bezzenbergeris jau ištirtoje kapinyno dalyje rado dar keletą kapų. Būta griautinių ir degintinių kapų, datuojamų II–VI amžiumi. Virš kapų buvo akmenų grindinėliai. Griautiniai kapai orientuoti galvomis į šiaurę. Nuo III a. laidoti tik sudeginti mirusieji. Palaikai supilti į urnas. Nuo V a. įsigali degintiniai kapai be urnų. Rasta ir žirgų kapų. Griautiniuose moterų kapuose rasta segių, stiklo, emalės ir gintaro karolių apvaros, apyrankės ir diržai su ažūriniais apkalais, verpstukai. Vyrų kapuose rasta ietigalių, kirvių, peilių, skydų umbų. Įdomūs juodo molio indai gludintu paviršiumi. Vienas jų puoštas meandromis. Degintiniuose kapuose rasta nemažai sidabrinių dirbinių: antkaklių, apyrankių, žiedų. Viename kape rasta sidabrinio indo dalis kartu su Adriano (valdė 117–138) ir Antonino Pijaus (138–161) romėniškomis monetomis (jų rasta 10 kapų), mažiau Domiciano, Trajano (98–117), Faustinos I (141), Krispinos (183) ir Julijos Mamėjos (235) monetų. Rastas iš Romos imperijos importuotas skambalas. Iš V a. radinių paminėtini žalvariniai kniedėmis prie dirželių tvirtinami pentinai, segės trikampe kojele.

L: Bezzenberger A. Gräberfeld bei Corjeiten, Kr. Fischhausen // Prussia, XXI, 1900, S. 131–132, Abb. 49.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Kar(ij)eičių kapinyno radiniai / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio